Bowlby prieraišumo (attachment) teorija – ICDP (International Child Development Program) pagrindas

22 Antradienis Sau 2019

Posted by in ICDP, Psichologija, Uncategorized, Vaikų auginimas

≈ Komentarų: 1

Žymos

, , , , ,

ICDP kursuose, kuriuos dalyviai dažnai pavadina pozityvios tėvystės kursais, daug kalbame apie vaikų raidą ir atitinkamai įvairiams raidos etapams būdingus vaikų poreikius, pasiekimus, galimybes. Taip pat kalba sukasi apie vaiko prieraišumą ir skirtingus prisirišimo tipus,  vaiko saugumą ir būdus, kuriais vaikas bando užsitikrinti saugumą.

Šį kartą šiek tiek plačiau apie J. Bowlby prieraišumo teoriją. Štai viena jo citata:

jbowlby citata
Skaityti toliau →

Penki dalykai, kurių NEREIKIA sakyti dvikalbiams vaikams

22 Trečiadienis Rgp 2018

Posted by in Dvikalbystė, daugiakalbystė, Psichologija, Vaikų auginimas

≈ Parašykite komentarą

Žymos

, ,

Man, kaip ICDP konsultantei ir lingvistei – dvikalbystės šalininkei, dalykai, kurių nereiktų daryti, atrodo labai svarbūs. Jie net svarbesni kartais už tai, ką reiktų daryti. Nors orientuotis reiktų į pozityvą, vis dėlto tai, ko reiktų vengti, taip dažnai yra labai konkretu ir greitai įkrenta į galvą. O žinote, kaip geriausiai atsikratyti įpročių (tuoj pamatysite, tie penki dalykai ir yra įsisenėję negeri įpročiai)? Reikia juos fiksuoti ir pastebėti save darant, paskui jau žiojantis sakyti, dar vėliau kilus norui pasakyti, o galiausiai sustabdyti save jau vien prazvimbus minčiai. Tai efektyvu!  Tai tikrai veikia, tik ne iš karto, tad kantrybės!

red baloon

Le Ballon Rouge 1957
Pascal Lamorisse

Nesakykite šitaip savo dvikalbiui vaikui

Skaityti toliau →

Vaiko globos perėmimas ir etninės mažumos. Kas atrasta naujame NOVA tyrime.

13 Penktadienis Lie 2018

Posted by in Norvegija, Vaiko teisės

≈ Parašykite komentarą

Žymos

, , ,

Šio tyrimo rezultatų seniai nekantraudama laukiau. Vieną tyrimo autorių Anją Bredal buvau susitikusi ir truputį kalbėjausi. Ji bendravao labai korektiškai ir santūriai. Tai turbūt yra reikalinga mokslininko objektyvumui išlaikyti.

Omsorgsovertakelser og etniske minoriteter NOVA 5-2018

Ir štai tyrimo rezultatai – išvados, apibendrinimai ir rekomendacijos – ištyrus konkrečias vaiko teisių bylas, kuriose buvo perimta vaiko globa. Būtinai diskutuosime kompetencijos grupėje prie Vaiko, jaunimo ir šeimos ministerijos (BUFDIR) rudenį.

Skaityti toliau →

Pirmiau vaikučiai, o žiedai paskui.

17 Ketvirtadienis Geg 2018

Posted by in Norvegija, Vaikų auginimas

≈ Parašykite komentarą

Žymos

, , ,

Norvegai linkę susilaukti vaikų prieš pasakydami lemtingąjį “taip“. Įdomu! Norvegijos į vedybas žengiančių asmenų amžiaus vidurkis yra stebinantis : vyrų 39, o  moterų 38. Ir tai yra šešeriais metais vėliau nei susilaukiama pirmagimio.

illustration parents

Foto: iš Joseph Chamie straipsnio. Joseph Chamie yra nepriklausoma konsultantė demografė ir buvusi JT Populiacijos skyriaus direktorė. 

Skaityti toliau →

Kaip sekasi mūsų vaikams norvegiškoje mokykloje

20 Antradienis Kov 2018

Posted by in Uncategorized

≈ Parašykite komentarą

Mane seniai kamavo klausimas, kaip mūsų vaikams sekasi mokykloje, kaip jie jaučiais, kokie jų pasiekimai lyginant su norvegų dauguma ir kitų tautybių moksleiviais. Daug bendrauju su tėvais, dukart per metus susiduriu ir su bebaigiančiais mokyklą (jau nevisai) vaikais, bet visgi norėjau aiškesnio objektyvesnio vaizdo. Ir štai – tyrimas, kurio ilgai laukiau ir dabar noriu aptarti.

Naujas NOVA tyrimas apie imigrantų vaikus vidurinėje mokykloje (Trivsel og utdanningsdriv blant minoritetselever i videregående. Hvordan forstå karakterforskjeller mellom elever med ulik innvandrerbakgrunn?) Nova. ANDERS BAKKEN & CHRISTER HYGGEN).

Skaityti toliau →

Studija: Lietuvių kultūra ir identitetas. Dalyvaukite!

09 Ketvirtadienis Lap 2017

Posted by in siaip, Uncategorized

≈ Parašykite komentarą

Žymos

, , ,

DR. AUDRA I. MOCKAITIS prašo lietuvių visame pasaulyje dalyvauti studijoje apie lietuvių kultūrą ir identitetą.

lietuviai pasaulyje. mockaitis studija

Šiuo metu Monash universite (Australija) DR. AUDRA I. MOCKAITIS atlieka tyrimą apie lietuvių, gyvenančių svetur, kultūrines vertybes ir identiteto požymius.

Skaityti toliau →