Netveriu savo kailyje iš džiaugsmo atradusi nuostabią meno terapijos specialistę Ireną Bulotienę bei galinti su jumis pasidalinti pokalbiu apie meno terapijos rūšis – dailės, pasakų bei metaforinių kortų.
Irena Bulotienė-geštalto psichologijos metodais dirbanti kvalifikuota meno terapijos specialistė sutiko su manimi pasikalbėti apie šias meno terapijos rūšis, kuriose ji nardo kaip žuvis.
Irena Bulotienė, geštalt psichoterapeutė ir seminarų vedėja, yra eneagramos meistrė, sertifikuota meno (dailės, pasakų, MAK), specialistė, dviejų metodinių priemonių – kortų „ 48-ių metaforinės asociatyvinės kortelės 13-os pasakų motyvais“ ir „Spalvų indai“ autorė.
Miegas dabar absoliučiai ant bangos. Tiesą pasakius, ir mokslininkai irgi populiarūs ir klausomi. Tai labai gerai! Daug kalbama apie tai, kas yra sveika ir ne, kaip gerai išsimiegoti, kaip neapvogti savęs ir nenustekenti mūsų organizmo ir protinio pajėgumo. Miego trūkumas, anot Matthew Walker, vadinamojo miego guru, buvo nenumatytas motinos gamtos, nes kam gi šautų į galvą savo noru atimti iš savęs poilsį, jei nepuola plėšrūs žvėrys, netyko pavojai, dėl kurių turi budėti. Todėl gamta nepasirūpino gintis ir apsisaugoti nuo tokio mūsų elgesio. Mes spoksom į ekraną, o ryte neatplėšiam akių, kai reikia keltis. Tai yra be galo keista. Nesuprantama. Bet taip yra.
Podcasto naujame epizode kalbuosi su Evelina Pajėdiene, gydytoja neurologe, dirbančia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Neurologijos klinikoje bei Kaune medicinos centre “Neuromeda”. O taip pat tinklaraščio “Meškos miegas“ kūrėja. Jame pasakojama apie miego mokslą paprastai ir suprantamai. Informacijos yra daug, tačiau, kai su Voksne for Barn Tillit ruošiausi laidai “Apie mus ir vaikus“, kur turėjau kalbėti apie miegą ir vaikų migdymą, daug geros informacijos radau būtent tinklaraštyje “Meškos miegas“. Rodos, straipsnių ir informacijos apstu, Google meta šimtus nuorodų, bet kai reikia konkrečiai, logiškai ir praktiškai, tai naudingiausias pasirodė būtent Evelinos kuriamas tinklaraštis. Vėliau net surašiau viską savo blogo įraše, jei pamenate. Tai “Meškos miegą“ labai rekomenduoju!
Evelina Pajėdienė, gydytoja neurologė ir miego ekspertė
Vaikystėje turbūt visi girdėjote istoriją apie dvi varlytes, įkritusias į bidoną su pienu. (Bidonas tai toks aukštas aliumininis indas, kurį kaime naudoja pienui laikyti, jį dar nuleidžia ant virvutės į šulinį, kad nesugižtų, sakau asfaltiniams miestiečiams, kaip aš.) Tai va, tos dvi varlytės abi pamėgino kapstytis į viršų, tačiau indas aukštas, slidu. “Šansų nėra“, pamanė viena varlytė ir nuleido visas keturias kojytes… ji, žinoma, paskendo. Antroji nepasidavė ir kapstėsi toliau, o po kiek laiko sumušė iš pieno sviestą, užšoko ant gabaliuko ir taip išsigelbėjo. Kaip manote, kokios vidinės savybės nulėmė tokį varlių likimą? Pesimizmas, atėmęs jėgas kovoti? Viltis? Ištvermė, atkaklumas? Ar todėl dažnai girdime – nepasiduok, kovok iki galo.
Šis moralas galioja trumpalaikėje perspektyvoje. Žinome, kad varlė išgyveno, bet nežinome, kokios emocinės būsenos. Ar kaip šis patirtas stresas ją paveikė ilguoju laikotarpiu. O būtent tai ir nulemia psichologinę gerovę. Šią istoriją prisiminiau po pokalbio su Vaida Kursevičiene, netrukus tapsiančia klinikinės psichologijos daktare iš saulėtosios Floridos, kurios daktaro disertacijos tyrimo tema buvo lietuvių emigrantų adaptacija. Emigracija yra ilgalaikis maratonas, jokia varlė tiek laiko neišsilaikytų nepaskendusi. Savo tyrime Vaida apklausė net 900 (didžiulė imtis! nustebinusi profesorius) lietuvių iš viso pasaulio ir sukūrė Facebook paskyrą “Sėkmingi emigrantai“, nes ją domino, kodėl vieni emigracijoje sužydi, o kiti paskęsta nostalgijoje ir depresuoja.
Psichologijos mokslų daktarė Vaida Kursevičienė, JAV
Tyrimas dar nėra publikuotas, todėl negaliu pasidalinti nuoroda, bet jei išklausysite mūsų pokalbį, sužinosite, ar nostalgija yra emigracijos nuodas, kaip viltis ir ištvermė koreliuoja su sėkmingos emigracijos fenomenu, kas lemia psichologinę gerovę, kas yra viltis psichologijos mokslo požiūriu. Tyrimo išvados ne tokios, kurių gal intuityviai tikitės! Pagalvokite, o jei antroji varlytė būtų ne tokia raumeninga? Kas jei ji būtų ėmusi garsiai kurkti ir iš karto prisišauktų pagalbą? Viltis nėra durnių motina, tai suprasite paklausę Vaidos.
Mes taip pat pakalbėjome apie paauglius, vaikų auginimą emigracijoje, santykių puoselėjimą, vertybių ugdymą ir meilę Lietuvai bei mamos Lietuvos požiūrį į mus, jos vaikus pasaulyje. Dvi mamos emigrantės juk negalėjome šios temos apeiti. Ir kol laukiame Vaidos tyrimo publikacijos, štai jos rekomenduojama knyga Hans Sebald “Momism“, tai sociopsichologinė studija apie perdėtos, dominuojančios, manipuliatyvios motinystės taktiką, efektus ir pasekmes. Ją šį kartą jus ir kviečiu skaityti.
Hans Sebald “Mamizmas, tyli Amerikos liga“.
Pavasaris jau vis dosniau dovanoja saulę ir šilumą mums čia Osle, imame džiaugtis artėjančia vasara, o štai saulėtoje Floridoje vasarą žmonės pabėga ir gelbėjasi nuo karščio ir drėgmės. Ar būna gyvenime, kad nieko netrūktų, kad viskas būtų tobula? Gal tik svajonių Floridoje? O gal tik požiūrio klausimas? Tai, ką Vaida kalbėjo apie viltį, optimizmą, požiūrį į tikslą man labai stipriai siejasi su valios fenomeno atskleidimu psichosintezėje. Grįšiu prie šios temos, ji plati ir galbūt net centrinė suvokiant psichinę žmogaus prigimtį.
Taip, naujas epizodas, pradedantis naują dešimtuką!
Vilnius-Oslo 10.04.2021
Pakelk mane aukštai – pokalbis su Genovaite Bončkute Petroniene
Pas mane podcaste svečiuose Genovaitė Bončkutė Petronienė – profesionali psichoterapeutė, jau 25 metus konsultuojanti žmones, nuolat dėstanti psichologiją studentams ir vedanti psichologinius seminarus, kurianti radijo laidas, rašanti populiarius straipsnius įvairiems leidiniams ir dažnai kalbinama televizijoje. Ir kartu ji – grožinės literatūros kūrėja, rašytoja, išleidusi jau tris grožines knygas.
Naujas podcasto epizodas – pirmasis nuliukas – dešimtas! Pirmoji mažytė sukaktis!
Sakoma, kad imantis naujos veiklos reikia padaryti tris žingsnius, ir jei jie sėkmingi, eiti pirmyn jau drąsiai, nes pats pirmasis, pradžios, barjeras jau įveiktas. Esu be galo dėkinga tiems, kad visą šį pradžios etapą mane labai palaikė, drąsino ir manimi tikėjo. Man labai svarbūs visi atsiliepimai, ir pasiūlymai, ir kritika. Tad eisiu pirmyn, tęsiu savo podcastą ir tikiuosi jūsų komentarų ir ateityje.
Vienna – Oslo. 2.4.2021
Kalbamės su Vaida Asisi iš Vienos. Turėjome susitikti pernai metų pavasarį ir kartu vesti seminarą apie dvikalbystę tėvams. Kaip žinia, visi pernai metų planai, susiję su kelionėmis buvo nušluoti Covid pandemijos. Tačiau mes vistiek susitikime, nors ir per ekraną. Vietoje dvikalbystės, prie kurios tikiuosi dar sugrįšime, pasirinkome kalbėtis apie ankstyvąją kūdikystę ir tuo metu pasitaikančius sunkumus. Pratęsiu praeitame epizode pradėtą temą apie psichoterapiją vaikams su Vida Kilikevičiene. Čia einame dar toliau – kalbame apie kūdikių psichoterapiją, o tiksliau naują klientą psichoterapijoje – santykį tarp kūdikio ir motinos, tėvo ar kito reikšmingo suaugusiojo.
Dr. Vaida Asisi – Austrijoje sertifikuota klinikinė ir sveikatos psichologė, specializacija – vaikų, jaunimo ir šeimos psichologija, lektorė, Graco universitete apgynė daktaro disertaciją tema „Ryšys tarp mažų vaikų psichikos problemų ir tėvų ir vaikų santykių“. Šiuo metu Vaida dirba Vienos autizmo terapijos centre.
Mėgstu susikurti sunkumus ir juos spręsti – pokalbis su Vida Kilikevičiene
Vietomis pasigirstantis siaubingas kėdės girgždėjimas tikrai nebuvo planuotas garsinis efektas, bet įvyko, nors pastebėjusi stengiausi sėdėti kaip pelė po šluota ir nejudėti. Paaiškėjo, kad išsėdėti valandą visai nejudant yra sunkoka. Ir net ne fiziškai, bet emociškai. Tikiuosi, kad tai labai netrukdys klausyti, man kėdė nesugadino malonumo bendrauti.
Iš Oslo kalbuosi su kaimyninėje Švedijoje jau šešerius metus gyvenančia ir dirbančia vaikų ir suaugusiųjų gydytoja psichiatre – psichoanalitine terapeute Vida Kilikevičiene. Šiuo metu Vida dirba Stokholmo vaikų ir paauglių psichiatrijos psichoterapijos centre ir sutinka tiek švedus, tiek lietuvius, tiek ir daugelio kitų šalių atstovus. Vida konsultuoja vaikus, paauglius, jaunimą ir visą šeimą. Kalbėjome apie saugumą šeimoje, prieraišumą, depresiją, nerimą ir panikos atakas bei tapatybės kūrimą per dvi šalis ar kultūras, o dažnai dar ir naujose tėvų šeimose. Pralėkėme per nevaikiškas vaikų ir jaunų žmonių istorijas, Vida pasidalino savo įžvalgomis ir suteikė viltingų patarimų.
Jei reikėtų įvardinti energija trykštantį žmogų, iš karto galvočiau apie Žydrę Dargužytę-Černiauskę. Šios jaunos moters biografijoje gausu pasiekimų, drąsos, daug šauniai įgyvendintų projektų. Žydrė stipriai dirbo žurnalistikos, viešųjų ryšių, televizijos srityse, energingai ėmėsi iššūkių ir įvairių eksperimentų arba, kaip pati sako, avantiūrų.
Šiandien svečiuose Raimundas Alekna – žinomas skirtingais pjūviais žmogus, specialistas ir politikas. Raimundas yra penkiakovės čempionas, psichiatras ir psichoterapeutas, politikas, buvęs Vilniaus meru ir Lietuvos sveikatos ministru, taip pat įkūręs garsią Ažuolyno kliniką Vilniuje, kur sėkmingai dirbama su priklausomybėmis, turintis psichoterapijos praktiką Klinikk Alekna Norvegijoje ir jau keletą metų gyvenantis viena koja Vilniuje, o kita Osle.
Šiandien laidos viešnia psichologė-psichoterapeutė Vilma Kuzmienė iš Vilniaus. Dar vienas pirmas kartas – grįžtu į gimtąjį Vilnių ir kalbinu Lietuvoje gyvenančią ir dirbančią Vilmą, nes jos akiratyje emigrantų istorijos yra nuolatos. Vilma su grupe bendraminčių pirmieji ėmėsi psichologinių konsultacijų internetu, ir nors daug kolegų žiūrėjo skeptiškai, dabar ši praktika beveik visiems tapo įprasta. Vilma Kuzmienė pasidalins pirmaisiais žingsniais IRC ir stringančio interneto eroje, taip pat pakalbėsime apie tai, koks yra lietuvio svetur paveikslas, iššūkiai, mentalitetas. Kas mums trukdo ir padeda išgyventi ir adaptuotis už Lietuvos ribų. Atsiminsime ir mūsų bendradarbiavimą bei seminarus Norvegijoje 2013-15 m. Aš iš jo išsinešiau žinojimą, kad Vilma – žmogus, į kurį galima tvirtai atsiremti, o pagalbos ar patarimo kreiptis lengva ir saugu. Tuo metu Psyvirtual komanda turėjo daugiausiai patirties konsultuojant nuotoliniu būdu ir labai stipriai dirbo ne tik su emigrantais, bet ir lietuviškosios diasporos labui. Būtent Vilmos Kuzmienės dėka po ilgai mintų kelių pas Seimo politikus buvo įrodyta psichologinės pagalbos pasaulio lietuviams poreikis ir nauda. Šiuo metu paslaugos nebefinansuojamos, tačiau pati psichologo paslauga internetu įsitvirtino, o lietuviai visame pasaulyje suranda pagalbą gimtąja kalba.
Na, ir kaip galėčiau nepaminėti – kaip ir kiti mano pašnekovai, Vilma kartu su dar dviem kolegomis yra knygos “Vaiko bamba: vaikų klausimai ir psichologų atsakymai“ autorė. Į šį epizodą apie tai, deja, netilpo, bet palaukime kitų susitikimų.
Vidur speiguotos žiemos su daug sniego, saulės ir minuso sėdėjome kiekviena prieš savo ekraną ir šiltai bendravome apie vasaros paukštelius – taip norvegiškai vadinasi drugeliai (sommerfugler) – su psichologe-psichoterapeute Svetlana Dudaitiene. Įrašinėjome naują podcasto epizodą, iš eilės jau ketvirtąjį, bet pirmąjį, kai su pašnekove pro savo langą sniego matėme tiek pat, nes abi žiūrėjome Norvegijoje, iš abiejų Oslo pusių. Liko nepakitę tai, kad mano kalbinama viešnia yra psichologė parašiusi ir išleidusi savo knygą. Ypatingą knygą!
Trūko nebent tik karšto arbatos puodelio, o gal jis gal slėpėsi už kadro? Nežinau, ar pasijus klausytojams, kad kalbėjausi su savo bendraminte, abi savanoriaujame organizacijoje Voksne for barn ir prieš penkerius metus kartu su dar keliomis vienmintėmis įkūrėme lietuvišką skyrių Tillit. Esame kartu surengę nemažai renginių, dalinęsi darbais, nakvoję po vienu stogu, o dabar dar ir esame dvi iš trijų Tillit savanorių kasmėnesinėje Tillit Q&A sesijoje “Apie mus ir vaikus“. Miniu tai ne tam, kad pasigirčiau (nors visai galima ir pasidžiaugti, kad mums neblogai sekasi), bet todėl, kad manau, jog paspaudę nuorodą rasite naudingos informacijos ir minčių, kuriomis mes dalinamės visiškai savanoriškais pagrindais. Beje, ir Svetlanos parašyta knyga neša pelną ne autorei, o lėšas nevyriausybinei organizacijai Blå Kors (Mėlynasis kryžius), kurioje Svetlana vadovauja dviem projektams.
linchia 