Selektyvusis mutizmas
14 Sekmadienis Vas 2021
Posted in Dvikalbystė, daugiakalbystė, Psichologija, Vaikų auginimas
14 Sekmadienis Vas 2021
Posted in Dvikalbystė, daugiakalbystė, Psichologija, Vaikų auginimas
06 Šeštadienis Vas 2021
Posted in Dvikalbystė, daugiakalbystė, Interviu, Migracija, podcast, Psichologija
Trečiasis podcasto epizodas. Šį kartą kalbuosi su psichologe Loreta Vilkyte, gyvenančia Yorke, Jungtinėje Karalystėje ir parašiusia knygą “Kaip padėti vaikams užaugti dvikalbiams“. 2014 m. pasirodžiusi knyga buvo pirmoji lietuviška knyga šia tema. Anot autorės ji atsirado iš vakuumo bei būtinybės ir yra skirta tėvams, auginantiems vaikus emigracijoje. Ieškodama atsakymų Loreta ėmė studijuoti raidos psichologiją York St John universitete. Taip pat atliko du psichologinius tyrimus, kurie padėjo suprasti, ko tėvams reikia ir trūksta. Knygos tikslas buvo nuraminti, suteikti praktinių patarimų ir įlieti optimizmo ir džiaugsmo tėvams jų emigrantiškos šeimos kasdienybėje. Šiuo metu knygos jau neįmanoma rasti, nes visas tiražas seniai išpirktas, tačiau – gera žinia! – atsirado ketinimų knygą perleisti. Labai linkiu šiems šiems planams išsipildyti, nes ir šiandien nesugebėjau rasti kitos lietuviškos knygos tėvams šia tema. Be lingvistinės informacijos, mokslinių tyrimų čia labai svarus psichologinis aspektas, atskleisti vaiko raidos procesai, paaiškintos emocinės buklės ir daug santykių patarimų.
Skaityti toliau31 Sekmadienis Sau 2021
Posted in Interviu, podcast, Psichologija, Uncategorized, Vaikų auginimas
Podcastas gimė, bet pavadinimas vis dar ne… taip ir lieka kol kas Linos podcast.
Jau yra antras pokalbis, tęsiame su vaikų ir paauglių psichiatre Aurima Diliene.

Lina ir Aurima 2021.01.29 Bordeaux-Oslo
Šeima – komandinis žaidimas
Skaityti toliau20 Trečiadienis Sau 2021
Posted in Interviu, podcast, Psichologija, Uncategorized
Žymos
Kadaise, kai dar nebuvo Covid-19 pandemijos, susipažinau su Aurima Diliene, gyvenančia Bordo, Prancūzijoje apie šešerius metus. Aurima, kaip ir aš, emigrantė, o mus supažindino dabar jau taip pat emigrantė Nyderlanduose Rasa Sagė, kurianti tinklapį “Apie santykius“ bei podcastą “Ir nėr kūrybai pabaigos“, o taip pat parašiusi lengvą ir įraukiančią knygą “Laimingi žmonės keliauja dviračiais“. Lietuvių diasporos tinklas veikia tikrai gerai – su Rasa kontaktas atsirado per Rūtą Mataitytę – rašytoją ir (nebestebina) emigrantę visai netoli manęs Norvegijoje.
Su Aurima Diliene, psichiatre ir psichoterapeute, greitai atradome bendrų temų ir svarstėme, kad būtų puiku pasikviesti į vieną Voksne for Barn Tillt retreatų gamtoje mamoms, o gal surengti seminarą arba naujos knygos pristatymą Osle. Manėme, kad 2020 m. kartu nuveiksime ką nors smagaus. Žinoma, dabar jau aišku, kad anie metai buvo ne tie metai. Visi mažiau ar daugiau įstrigome ten, kur esame iki šiol, ir įsibedėme į ekranus.
Per 2020 m. turėjau laiko daug skaityti ir mąstyti. Išsikristalizavo du stiprūs norai – pagaliau imti studijuoti psichoterapiją ir imti kurti podcastą. O norus anot Aurimos Dilienės reikia pagal galimybes įgyvendinti, nes tai mūsų emocinis kuras ir rūpinimasis savimi). Su abiem norais judu į priekį.
Man 2020 m. labai pasisekė, gavau paskaityti porą knygų, kurios dar nebuvo išvydę dienos šviesos, taip sakant iš pačio kūrėjų rankų dar prieš išleidžiant. Buvau be galo pamaloninta tokio pasitikėjimo ir didžiavausi dovanomis. Didžiulis ačiū už šią galimybę! Viena tų knygų buvo Aurimos Dilienės “Privati praktika“ . Tai psichoterapeutės užrašai, man itin patinkantis žanras, kuri pamilau nuo Irvin D. Yalom knygų. Ir ši knyga patiko. Savo nuoširdumu, atviru dalinimusi ir dviem susipynusiomis asmeninio ir profesinio gyvenimo linijomis. Mind blowing septynių vaikų mamos ir psichoterapeutės išgyvenimai, mintys ir patirtis.

12 Sekmadienis Sau 2020
Posted in ICDP, Psichologija, Uncategorized, Vaikų auginimas
Kartais man ima atrodyti, kad visi jau žino arba turėtų žinoti apie ICDP, International Child Development Program/Tarptautinę vaiko raidos programą. Bet taip nėra, nors mano darbo valandose ji sudaro labai didelę ir svarbią dalį. Kai išgirstu klausimą: ar būtų galima plačiau apie ICDP, kas tai yra? kiekvieną kartą pasakoju ir ieškau tinkamiausių žodžių iš naujo. Tai galų gale nutariau pasidėti čia ir turėti visada po ranka.

ICDP programą sukūrė du norvegai, psichologijos profesoriai Karsten Hundeide ir Henning Rye. Dabartinė ICDP buvo pradėta formuoti 1989 m. Tais metais abu mokslininkai pristatė savo projektą UNICEF organizacijai New York’e. Nuo tada programa ėmė plačiai vystytis, buvo išbandyta įvairiose šalyse, o šiandien tėvams siūlomi ICDP kursai maždaug 40-yje šalių, ir skaičius vis auga. Norvegijoje ši programa gyvuoja beveik visose savivalybėse, o ICDP Norge funkcionuoja kaip savarankiška organizacija, rengianti mokymus ir jungianti sertifikuotus ICDP konsultantus bei trenerius. Lietuvoje ICDP nėra, bent jau kol kas. Norėčiau prisidėti prie to, kad ir Lietuvoje ji rastų savo vietą.
Skaityti toliau16 Penktadienis Rgp 2019
Posted in Migracija, Psichologija, Uncategorized, Vaikų auginimas
Neseniai manęs paprašė pareflektuoti apie laimingą vaikystę Lietuvoje ir Norvegijoje diskusijų festivaliui Būtent. Mąstydama, ką pasakyti, naršiau internete ir atradau blogą Mašinos Dinozaurai, o jame tekstą “Laimingo vaiko paieškos metų knygoje vaikams“. Buvo aptartos knygos “Laimė yra Lapė“ (Evelinos Dačiūtės ir Aušros Kiudulaitės) ir Kakės Makės serija (Linos Žutautės). Visai neseniai rankose turėjau ir perskaičiau daug apdovanojimų pelniusią “Laimė yra lapė“. Blogo įrašas ir knyga sukėlė minčių.

22 Antradienis Sau 2019
Posted in ICDP, Psichologija, Uncategorized, Vaikų auginimas
ICDP kursuose, kuriuos dalyviai dažnai pavadina pozityvios tėvystės kursais, daug kalbame apie vaikų raidą ir atitinkamai įvairiams raidos etapams būdingus vaikų poreikius, pasiekimus, galimybes. Taip pat kalba sukasi apie vaiko prieraišumą ir skirtingus prisirišimo tipus, vaiko saugumą ir būdus, kuriais vaikas bando užsitikrinti saugumą.

Šį kartą šiek tiek plačiau apie J. Bowlby prieraišumo teoriją. Štai viena jo citata:

22 Trečiadienis Rgp 2018
Man, kaip ICDP konsultantei ir lingvistei – dvikalbystės šalininkei, dalykai, kurių nereiktų daryti, atrodo labai svarbūs. Jie net svarbesni kartais už tai, ką reiktų daryti. Nors orientuotis reiktų į pozityvą, vis dėlto tai, ko reiktų vengti, taip dažnai yra labai konkretu ir greitai įkrenta į galvą. O žinote, kaip geriausiai atsikratyti įpročių (tuoj pamatysite, tie penki dalykai ir yra įsisenėję negeri įpročiai)? Reikia juos fiksuoti ir pastebėti save darant, paskui jau žiojantis sakyti, dar vėliau kilus norui pasakyti, o galiausiai sustabdyti save jau vien prazvimbus minčiai. Tai efektyvu! Tai tikrai veikia, tik ne iš karto, tad kantrybės!

Le Ballon Rouge 1957
Pascal Lamorisse
03 Sekmadienis Lie 2016
Posted in Mažylis, Psichologija, Uncategorized, Vaikų auginimas
Mažylio žurnalas sumanė palyginti įvairių šalių vaikų auklėjimo stilius. Tai įdomi tema, seniai mano apmąstoma, o kartu ir sudėtinga, nes sunku daryti išvadas. Visada atrodo, kad iki galo galbūt nepažįstu šio krašto ir žmonių, galbūt neteisingai vertinu, galbūt kažko nesuprantu. Nepretenduoju į absoliučią tiesą, rizikuoju būti subjektyvi, tačiau pamėginau apibendrinti tai, ką supratau ir pastebėjau per savo draugystės su Norvegija metus, Mažylio liepos mėnesio numeryje. Mano mintys įsitaisė šalia įžvalgų apie prancūzišką, japonišką ir žydišką auklėjimo stilių.

![]()
Vaikų auklėjimo ypatumai Norvegijoje
Norvegija ir Lietuva nėra tokios jau skirtingos šalys. Nemažai tų bendrų dalykų, pavyzdžiui, meilė gamtai, noras leisti laiką miške, prie vandens, gana santūrus charakteris, kaimietiškos šaknys bent jau antroj kartoj, galų gale, krikščioniška religija. Bendra ir meilė vaikams, ir noras auginant duoti vaikams viską geriausia. Visgi, čia pat rikiuojasi ir skirtumai. Istorinės patirties, visuomenės pokyčių, požiūrio. Į šeimą bei vaikų auklėjimą taip pat.
30 Šeštadienis Bal 2016
Pranešimą “Dvikalbio vaiko kompetencija. Jesper Juul filosofija“ skaičiau lituanistinių mokyklų mokytojų suvažiavime Osle balandžio 30 d.