Žinote, kas man krenta į akis? Kai klausia, kuo Norvegija skiriasi nuo Lietuvos. Šovė į galvą, nes kartojosi dažnai.

Ogi tai, kad norvegiškame internete kaip mat surandu tokią informacją, kaip pvz. kas vadovauja vienai ar kitai organizacijai, firmai, institucijai, ir kas ten dirba, kokia statistika tarkim skyrybų, imigrantų, įsidarbinimo ir t.t. srityse. O lietuviškame internete labai dažnai randu mažai ir tik per draugus susirandu informaciją, kuri man parūpo. Tokia kažkokia transparencija, prie kurios vis labiau priprantu ir ji man atrodo natūrali ir būtina. Netikite? Tai pasakykite man, kas vadovauja agentūrai Idea Prima, kuri laimėjo geriausios metų agentūros statusą. Arba – kas vadovauja socialinei akcijai “Už saugią Lietuvą“. Tai juk ne slaptos kontoros, tačiau kas yra kas, surasti nėra taip lengva. Įsivaizduokite, kad esate užsienietis, nemokate lietuvių kalbos ir nelabai orientuojatės vidinėje rinkoje. O rekvizitai.lt taip paparastai nerasite ir tikrai nesugalvosite ir liksite beveik nic nepešę. Išsamesnė informacija nesislepiant už info@ arba kontaktiniu blokeliu, kuris išsiunčia jūsų paklausimą, kam reikia, bet ne jūsų reikalas, kam. O kur žmonės? Kur bio ir veidai? Kas dabar eina susitikti su nauju žmogumi nepagūglinęs jo ir jo kontoros? Žinau. Lietuvoje vyksta kitaip, pasiklausinėji aplink ir susižinai. Info kaip bučinys keliauja iš lūpų į lūpas. Vėlgi, o kaip, jei neturi pažįstamu, nemoki lietuviškai ir gal neturi lingua franca? Neneigsiu to, kad Norvegijoje daug match įvyksta būtent per asmeninį nettworką. Žinoma, kaip ir visur. Bet kalbu apie oficialią, banalią info, ne vidines įžvalgas ir pažinojimus.