Vaikystėje turbūt visi girdėjote istoriją apie dvi varlytes, įkritusias į bidoną su pienu. (Bidonas tai toks aukštas aliumininis indas, kurį kaime naudoja pienui laikyti, jį dar nuleidžia ant virvutės į šulinį, kad nesugižtų, sakau asfaltiniams miestiečiams, kaip aš.) Tai va, tos dvi varlytės abi pamėgino kapstytis į viršų, tačiau indas aukštas, slidu. “Šansų nėra“, pamanė viena varlytė ir nuleido visas keturias kojytes… ji, žinoma, paskendo. Antroji nepasidavė ir kapstėsi toliau, o po kiek laiko sumušė iš pieno sviestą, užšoko ant gabaliuko ir taip išsigelbėjo. Kaip manote, kokios vidinės savybės nulėmė tokį varlių likimą? Pesimizmas, atėmęs jėgas kovoti? Viltis? Ištvermė, atkaklumas? Ar todėl dažnai girdime – nepasiduok, kovok iki galo.

Šis moralas galioja trumpalaikėje perspektyvoje. Žinome, kad varlė išgyveno, bet nežinome, kokios emocinės būsenos. Ar kaip šis patirtas stresas ją paveikė ilguoju laikotarpiu. O būtent tai ir nulemia psichologinę gerovę. Šią istoriją prisiminiau po pokalbio su Vaida Kursevičiene, netrukus tapsiančia klinikinės psichologijos daktare iš saulėtosios Floridos, kurios daktaro disertacijos tyrimo tema buvo lietuvių emigrantų adaptacija. Emigracija yra ilgalaikis maratonas, jokia varlė tiek laiko neišsilaikytų nepaskendusi. Savo tyrime Vaida apklausė net 900 (didžiulė imtis! nustebinusi profesorius) lietuvių iš viso pasaulio ir sukūrė Facebook paskyrą “Sėkmingi emigrantai“, nes ją domino, kodėl vieni emigracijoje sužydi, o kiti paskęsta nostalgijoje ir depresuoja.

Tyrimas dar nėra publikuotas, todėl negaliu pasidalinti nuoroda, bet jei išklausysite mūsų pokalbį, sužinosite, ar nostalgija yra emigracijos nuodas, kaip viltis ir ištvermė koreliuoja su sėkmingos emigracijos fenomenu, kas lemia psichologinę gerovę, kas yra viltis psichologijos mokslo požiūriu. Tyrimo išvados ne tokios, kurių gal intuityviai tikitės! Pagalvokite, o jei antroji varlytė būtų ne tokia raumeninga? Kas jei ji būtų ėmusi garsiai kurkti ir iš karto prisišauktų pagalbą? Viltis nėra durnių motina, tai suprasite paklausę Vaidos.

Mes taip pat pakalbėjome apie paauglius, vaikų auginimą emigracijoje, santykių puoselėjimą, vertybių ugdymą ir meilę Lietuvai bei mamos Lietuvos požiūrį į mus, jos vaikus pasaulyje. Dvi mamos emigrantės juk negalėjome šios temos apeiti. Ir kol laukiame Vaidos tyrimo publikacijos, štai jos rekomenduojama knyga Hans Sebald “Momism“, tai sociopsichologinė studija apie perdėtos, dominuojančios, manipuliatyvios motinystės taktiką, efektus ir pasekmes. Ją šį kartą jus ir kviečiu skaityti.

Pavasaris jau vis dosniau dovanoja saulę ir šilumą mums čia Osle, imame džiaugtis artėjančia vasara, o štai saulėtoje Floridoje vasarą žmonės pabėga ir gelbėjasi nuo karščio ir drėgmės. Ar būna gyvenime, kad nieko netrūktų, kad viskas būtų tobula? Gal tik svajonių Floridoje? O gal tik požiūrio klausimas? Tai, ką Vaida kalbėjo apie viltį, optimizmą, požiūrį į tikslą man labai stipriai siejasi su valios fenomeno atskleidimu psichosintezėje. Grįšiu prie šios temos, ji plati ir galbūt net centrinė suvokiant psichinę žmogaus prigimtį.

Kviečiu klausyti.

Už vizualą dėkoju dailininkei ir dizainerei Jekaterinai Budrytei