Sėdime podcaste dvi mamos viena priešais kitą ekranais, Rasa Sagė iš Nyderlandų, kita (aš) Norvegijoje, ir kalbame apie pasaulį, kuriame žmonės renkasi neturėti vaikų, nes pratęsti save nėra poreikio, save galima atnaujinti ir išlaikyti geroj formoj kiek tik nori. Nežinau, kas būtų, jei būtų, bet man įdomu, kaip tai atsiskleidė ir išsisprendė Rasos naujausioje ketvirtoje knygoje “Burbulas“. Apie pasirinktą bevaikystę tenka išgirsti jau gana dažnai, visgi realybėje ši idėja paremta tuo, kad kažkas visgi gimdo vaikus, ir žmonija nesustoja. Man šis romanas atrodo priskirtinas fantastikos žanrui, nes apie ateitį ir fikcinę realybę, kuri nepanaši į mūsų tikrąją. Rasa sako, kad ne visi su tuo sutinka, tuomet galime sutarti, kad tai filosofinis romanas apie laisvę rinktis visiškai be apribojimų. Ar tai įmanoma?

Man šis klausimas atrodo įdomus ir intriguojantis, nes sukelia daug jausmų. Nieku gyvu neatsisakyčiau motinystės patirties, man rodos, pasirinkčiau turėti vaikus bet kuriame savo gyvenime, bet kas žino… jei galėčiau nugyventi kokias devynias savęs versijas, gal vienoje jų įdomumo dėlei ir pagyvenčiau bevaikė.

Rasa Sagė yra rašytoja, ji išleido, kaip jau minėjau, keturias knygas, ir viena jų yra apie rašymą, o kitos trys – romanai. Pirmaisis man tikrai patiko, todėl galiu drąsiai rekomenduoti imti į rankas, pati aš labai laukiu “Burbulo“. Tai jau yra geras kraitis, bet jaučiu, kad tik pati pradžia. Be to, Rasa kuria blogą Apie santykius ir podcastą “Ir nėr kūrybai pabaigos“ apie kuriančius žmones. Labai rekomenduoju paklausyti, sutiksite įdomias asmenybes ir jų istorijas.