Taip, naujas epizodas, pradedantis naują dešimtuką!
Vilnius-Oslo 10.04.2021
Pakelk mane aukštai – pokalbis su Genovaite Bončkute Petroniene
Pas mane podcaste svečiuose Genovaitė Bončkutė Petronienė – profesionali psichoterapeutė, jau 25 metus konsultuojanti žmones, nuolat dėstanti psichologiją studentams ir vedanti psichologinius seminarus, kurianti radijo laidas, rašanti populiarius straipsnius įvairiems leidiniams ir dažnai kalbinama televizijoje. Ir kartu ji – grožinės literatūros kūrėja, rašytoja, išleidusi jau tris grožines knygas.
Jei reikėtų įvardinti energija trykštantį žmogų, iš karto galvočiau apie Žydrę Dargužytę-Černiauskę. Šios jaunos moters biografijoje gausu pasiekimų, drąsos, daug šauniai įgyvendintų projektų. Žydrė stipriai dirbo žurnalistikos, viešųjų ryšių, televizijos srityse, energingai ėmėsi iššūkių ir įvairių eksperimentų arba, kaip pati sako, avantiūrų.
Šiandien svečiuose Raimundas Alekna – žinomas skirtingais pjūviais žmogus, specialistas ir politikas. Raimundas yra penkiakovės čempionas, psichiatras ir psichoterapeutas, politikas, buvęs Vilniaus meru ir Lietuvos sveikatos ministru, taip pat įkūręs garsią Ažuolyno kliniką Vilniuje, kur sėkmingai dirbama su priklausomybėmis, turintis psichoterapijos praktiką Klinikk Alekna Norvegijoje ir jau keletą metų gyvenantis viena koja Vilniuje, o kita Osle.
Šiandien laidos viešnia psichologė-psichoterapeutė Vilma Kuzmienė iš Vilniaus. Dar vienas pirmas kartas – grįžtu į gimtąjį Vilnių ir kalbinu Lietuvoje gyvenančią ir dirbančią Vilmą, nes jos akiratyje emigrantų istorijos yra nuolatos. Vilma su grupe bendraminčių pirmieji ėmėsi psichologinių konsultacijų internetu, ir nors daug kolegų žiūrėjo skeptiškai, dabar ši praktika beveik visiems tapo įprasta. Vilma Kuzmienė pasidalins pirmaisiais žingsniais IRC ir stringančio interneto eroje, taip pat pakalbėsime apie tai, koks yra lietuvio svetur paveikslas, iššūkiai, mentalitetas. Kas mums trukdo ir padeda išgyventi ir adaptuotis už Lietuvos ribų. Atsiminsime ir mūsų bendradarbiavimą bei seminarus Norvegijoje 2013-15 m. Aš iš jo išsinešiau žinojimą, kad Vilma – žmogus, į kurį galima tvirtai atsiremti, o pagalbos ar patarimo kreiptis lengva ir saugu. Tuo metu Psyvirtual komanda turėjo daugiausiai patirties konsultuojant nuotoliniu būdu ir labai stipriai dirbo ne tik su emigrantais, bet ir lietuviškosios diasporos labui. Būtent Vilmos Kuzmienės dėka po ilgai mintų kelių pas Seimo politikus buvo įrodyta psichologinės pagalbos pasaulio lietuviams poreikis ir nauda. Šiuo metu paslaugos nebefinansuojamos, tačiau pati psichologo paslauga internetu įsitvirtino, o lietuviai visame pasaulyje suranda pagalbą gimtąja kalba.
Na, ir kaip galėčiau nepaminėti – kaip ir kiti mano pašnekovai, Vilma kartu su dar dviem kolegomis yra knygos “Vaiko bamba: vaikų klausimai ir psichologų atsakymai“ autorė. Į šį epizodą apie tai, deja, netilpo, bet palaukime kitų susitikimų.
miniintro: Kalbėjomės su Rūta zoom’e, priplepėjome visko ir į įvairias puses, tačiau pusės pokalbio per savo kvailumą netekau, todėl puoliau rašyti iškart po pokalbio ir sudėjau tai, kas labiausiai krito į dūšią. Taip gimė šis straipsnis. Na, ir pasigirsiu, Rūta leido man perskaityti savo naujo romano rankraštį. Didžiuojuosi, kad man patikėjo pačiupinėti knygą, kol ji dar nešiugždėjo puslapiais.
Pasirodė nauja Norvegijoje gyvenančios rašytojos Mataitytės knyga: kaip fantazijos vaisius paveikia realius gyvenimus
Pavogtas dienoraštis. Romanas
Neseniai pasirodė nauja Rūtos Mataitytės knyga „Pavogtas dienoraštis“. Tai šeštasis rašytojos romanas, pats storiausias iš visų iki šiol išleistų, ir ko gero rašytas ilgiausiai – net penkerius metus.
Jame susipynė dvi gyvenimo istorijos – Gundos, kurią jau pažįstame iš romano „Gunda“, ir jos dukros Gerdos. Šioje knygoje matome, kaip Gunda, jau gyvenanti Danijoje, atradusi savyje naujų talentų, ima grimsti į letargą ir iš jo pakyla, padedama jai neabejingų vyrų, o Gerda tik pradeda savarankišką gyvenimo kelionę, skrajoja, ieško ir atranda. Kaip ir kituose Rūtos Mataitytės romanuose, čia išlieka svarbios šeimos, meilės, savo kelio ieškojimo bei savęs nugalėjimo temos. Taip pat stipriai brėžiama motinos ir dukros linija bei ryškūs tėvo ir vyro vaidmenys.
Kadaise prieš dešimtį metų į Oslą atplaukė jachta Ambersail, ją pasitiko tuometinė lietuvių bendruomenės valdyba ir priešakyje Dalius Bansevičius. Visą šaunų įvykį lydėjo Andriaus Mamontovo koncertas.
Aš tuomet dar neseniai atvykusi, tik tik pradėjusi dairytis į bendruomenės veiklas ir jau šeštame nėštumo mėnesyje, ėmiausi komunikacijos: siunčiau pranešimą spaudai į norvegišką spaudą, bei ėmiau interviu iš jachtos kapitono Pauliaus Kovo ir taip pat Andriaus Mamontovo.
Šį rudenį Oslo lietuvių bendruomenė organizuoja susitikimą su rašytoja Rūta Mataityte. Man visada buvo įdomu, kaip rašytojas rašo, kaip gimsta siužetai, personažai, pradžios ir pabaigos. Ar kūryba yra gaivalas, kuris užpuola ir nepaleidžia tol, kol negimsta kūrinys? Ar švelni į ausį kuždanti mūza? Pakalbinau Rūtą ir šiek tiek sužinojau. Šis mano interviu su Rūta publikuotas lrytas.lt portale. O čia jo nesutrumpinta versija.
linchia 