Tag Archives: emigracija

Kalbuosi su Vilma Kuzmiene, psichologe-psichoterapeute, online dirbančia jau nuo 2006 m.

04 Ketvirtadienis Kov 2021

Posted by in Interviu, Migracija, podcast, Psichologija

≈ Parašykite komentarą

Žymos

, , , , ,

Nauja podcasto epizodas

Vilma ir Lina. Vilnius-Oslo. 2.3.2021

Psichologas online before it was cool.

Šiandien laidos viešnia psichologė-psichoterapeutė Vilma Kuzmienė iš Vilniaus. Dar vienas pirmas kartas – grįžtu į gimtąjį Vilnių ir kalbinu Lietuvoje gyvenančią ir dirbančią Vilmą, nes jos akiratyje emigrantų istorijos yra nuolatos. Vilma su grupe bendraminčių pirmieji ėmėsi psichologinių konsultacijų internetu, ir nors daug kolegų žiūrėjo skeptiškai, dabar ši praktika beveik visiems tapo įprasta. Vilma Kuzmienė pasidalins pirmaisiais žingsniais IRC ir stringančio interneto eroje, taip pat pakalbėsime apie tai, koks yra lietuvio svetur paveikslas, iššūkiai, mentalitetas. Kas mums trukdo ir padeda išgyventi ir adaptuotis už Lietuvos ribų. Atsiminsime ir mūsų bendradarbiavimą bei seminarus Norvegijoje 2013-15 m. Aš iš jo išsinešiau žinojimą, kad Vilma – žmogus, į kurį galima tvirtai atsiremti, o pagalbos ar patarimo kreiptis lengva ir saugu. Tuo metu Psyvirtual komanda turėjo daugiausiai patirties konsultuojant nuotoliniu būdu ir labai stipriai dirbo ne tik su emigrantais, bet ir lietuviškosios diasporos labui. Būtent Vilmos Kuzmienės dėka po ilgai mintų kelių pas Seimo politikus buvo įrodyta psichologinės pagalbos pasaulio lietuviams poreikis ir nauda. Šiuo metu paslaugos nebefinansuojamos, tačiau pati psichologo paslauga internetu įsitvirtino, o lietuviai visame pasaulyje suranda pagalbą gimtąja kalba.

Na, ir kaip galėčiau nepaminėti – kaip ir kiti mano pašnekovai, Vilma kartu su dar dviem kolegomis yra knygos “Vaiko bamba: vaikų klausimai ir psichologų atsakymai“ autorė. Į šį epizodą apie tai, deja, netilpo, bet palaukime kitų susitikimų.

Plačiau apie Vilmos komandą ir paslaugas: www.psyvirtual.lt

Podcast epizodas Spotify

Podcast epizodas Anchor

Dvikalbystė: kaip padėti vaikams ir džiaugtis patiems. Pokalbis su Loreta Vilkyte

06 Šeštadienis Vas 2021

Posted by in Dvikalbystė, daugiakalbystė, Interviu, Migracija, podcast, Psichologija

≈ 3 Komentaras

Žymos

, , , ,

Trečiasis podcasto epizodas. Šį kartą kalbuosi su psichologe Loreta Vilkyte, gyvenančia Yorke, Jungtinėje Karalystėje ir parašiusia knygą “Kaip padėti vaikams užaugti dvikalbiams“. 2014 m. pasirodžiusi knyga buvo pirmoji lietuviška knyga šia tema. Anot autorės ji atsirado iš vakuumo bei būtinybės ir yra skirta tėvams, auginantiems vaikus emigracijoje. Ieškodama atsakymų Loreta ėmė studijuoti raidos psichologiją York St John universitete. Taip pat atliko du psichologinius tyrimus, kurie padėjo suprasti, ko tėvams reikia ir trūksta. Knygos tikslas buvo nuraminti, suteikti praktinių patarimų ir įlieti optimizmo ir džiaugsmo tėvams jų emigrantiškos šeimos kasdienybėje. Šiuo metu knygos jau neįmanoma rasti, nes visas tiražas seniai išpirktas, tačiau – gera žinia! – atsirado ketinimų knygą perleisti. Labai linkiu šiems šiems planams išsipildyti, nes ir šiandien nesugebėjau rasti kitos lietuviškos knygos tėvams šia tema. Be lingvistinės informacijos, mokslinių tyrimų čia labai svarus psichologinis aspektas, atskleisti vaiko raidos procesai, paaiškintos emocinės buklės ir daug santykių patarimų.

Skaityti toliau →

Pokalbiai su įdomiais žmonėmis ir apie įdomius dalykus. Ir pirmi kartai.

20 Trečiadienis Sau 2021

Posted by in Interviu, podcast, Psichologija, Uncategorized

≈ Parašykite komentarą

Žymos

, , , ,

Kadaise, kai dar nebuvo Covid-19 pandemijos, susipažinau su Aurima Diliene, gyvenančia Bordo, Prancūzijoje apie šešerius metus. Aurima, kaip ir aš, emigrantė, o mus supažindino dabar jau taip pat emigrantė Nyderlanduose Rasa Sagė, kurianti tinklapį “Apie santykius“ bei podcastą “Ir nėr kūrybai pabaigos“, o taip pat parašiusi lengvą ir įraukiančią knygą “Laimingi žmonės keliauja dviračiais“. Lietuvių diasporos tinklas veikia tikrai gerai – su Rasa kontaktas atsirado per Rūtą Mataitytę – rašytoją ir (nebestebina) emigrantę visai netoli manęs Norvegijoje.

Su Aurima Diliene, psichiatre ir psichoterapeute, greitai atradome bendrų temų ir svarstėme, kad būtų puiku pasikviesti į vieną Voksne for Barn Tillt retreatų gamtoje mamoms, o gal surengti seminarą arba naujos knygos pristatymą Osle. Manėme, kad 2020 m. kartu nuveiksime ką nors smagaus. Žinoma, dabar jau aišku, kad anie metai buvo ne tie metai. Visi mažiau ar daugiau įstrigome ten, kur esame iki šiol, ir įsibedėme į ekranus.

Per 2020 m. turėjau laiko daug skaityti ir mąstyti. Išsikristalizavo du stiprūs norai – pagaliau imti studijuoti psichoterapiją ir imti kurti podcastą. O norus anot Aurimos Dilienės reikia pagal galimybes įgyvendinti, nes tai mūsų emocinis kuras ir rūpinimasis savimi). Su abiem norais judu į priekį.

Man 2020 m. labai pasisekė, gavau paskaityti porą knygų, kurios dar nebuvo išvydę dienos šviesos, taip sakant iš pačio kūrėjų rankų dar prieš išleidžiant. Buvau be galo pamaloninta tokio pasitikėjimo ir didžiavausi dovanomis. Didžiulis ačiū už šią galimybę! Viena tų knygų buvo Aurimos Dilienės “Privati praktika“ . Tai psichoterapeutės užrašai, man itin patinkantis žanras, kuri pamilau nuo Irvin D. Yalom knygų. Ir ši knyga patiko. Savo nuoširdumu, atviru dalinimusi ir dviem susipynusiomis asmeninio ir profesinio gyvenimo linijomis. Mind blowing septynių vaikų mamos ir psichoterapeutės išgyvenimai, mintys ir patirtis.

Skaityti toliau →

Laimingos vaikystės paieškos

16 Penktadienis Rgp 2019

Posted by in Migracija, Psichologija, Uncategorized, Vaikų auginimas

≈ Parašykite komentarą

Žymos

, ,

Neseniai manęs paprašė pareflektuoti apie laimingą vaikystę Lietuvoje ir Norvegijoje diskusijų festivaliui Būtent. Mąstydama, ką pasakyti, naršiau internete ir atradau blogą Mašinos Dinozaurai, o jame tekstą “Laimingo vaiko paieškos metų knygoje vaikams“. Buvo aptartos knygos “Laimė yra Lapė“ (Evelinos Dačiūtės ir Aušros Kiudulaitės) ir Kakės Makės serija (Linos Žutautės). Visai neseniai rankose turėjau ir perskaičiau daug apdovanojimų pelniusią “Laimė yra lapė“. Blogo įrašas ir knyga sukėlė minčių.

Oranžinė Oslo lapė.
Skaityti toliau →

Studija: Lietuvių kultūra ir identitetas. Dalyvaukite!

09 Ketvirtadienis Lap 2017

Posted by in siaip, Uncategorized

≈ Parašykite komentarą

Žymos

, , ,

DR. AUDRA I. MOCKAITIS prašo lietuvių visame pasaulyje dalyvauti studijoje apie lietuvių kultūrą ir identitetą.

lietuviai pasaulyje. mockaitis studija

Šiuo metu Monash universite (Australija) DR. AUDRA I. MOCKAITIS atlieka tyrimą apie lietuvių, gyvenančių svetur, kultūrines vertybes ir identiteto požymius.

Skaityti toliau →

O kas sakė, kad bus lengva?

27 Sekmadienis Lap 2016

Posted by in siaip, Uncategorized

≈ Parašykite komentarą

Žymos

lost-and-alone-catukas-3

Foto: Giedrės Poškienės

Tai visai nelengva. Ne. Nei po penkerių, nei po aštuonerių, pasirodo. Jau nebe taip ima smaugt ašaros, vos užmačius gimtųjų gatvių nuotraukas. Vis daugiau atrandi gerų dalykų, kurie džiugina. Ir vietos, ir veiklos, ir žmonės. Labiausiai turbūt žmonės. Jau yra su kuo pasikalbėti iš dūšios ir su įdomumu. To labai trūko kokiais antraisiais metais. Iš pradžių vos susigaudai, vos susiorientuoji, vėliau kompasas nustoja šokti. Apsidairai. Tylu. Ramu. Ne. Neramu, į smilkinius nuolatos kala klausimas: “Ir ką tu čia? Kodėl? Kiek dar? Kada?“ Ir nėr su kuo išsišnekėti, jei ne atsakymus rasti, tai bent mintis išvėdinti. Nes visi laimingi nesupras, o nelaimingi visi juk savaip. Tai ką ten.. Ir kad būtų nuoširdžiai įdomu ir gera, o kad dar abu dalykai drauge… Retenybė. Vis dėlto, po truputį atsiranda. Apaugi, prisitrauki, džiaugies kaip vaikas. Ne vaikas, o tas jau nebe nemuštas, o su patirtim, už kurį dešimt nemuštų duoda. Ir aš duodu. Net labai.

Keisti santykiai klostosi su miestu. Šitas tapa vis artimesnis, vis savesnis. Jau žinau, kur geras parkingas, kas už ano kampo, atsiranda shortcut’ai. Toks fainumas lėkt savo reikalais, skubėt, greit užsukt šen bei ten. Ir atsakyt, aa, taip, žinau, kur tai, jo, šita kavinė ir man patinka. Bet… anas, manasis, rodos vienintelis tikras ir teisingas miestas ima tolti. Dar vis žinau, kas kur yra, ir smalsiai aplankau naujas vietas, bet su kiekvienais metais atsiranda ir toks nenusakomas stresiukas. Vairuojant, pavydžiui. Ten buvo vienpusis eismas ar ne? Ups, čia mokamas stovėjimas. Jūs ką nežinot, kad čia 39, o ne 35 namo numeris? Žinau, bet pamiršau. Kartais taip pasimiršta veidai ar vaizdai iš labai senų laikų, kuriuos užklojo naujesni. Nebelieka ryškumo, tik nuojauta, kad žinai. Lyg senuose fotoalbumuose žiūrint per sviestinio popieriaus skirtuką. O kartais, net nepameni, kad žinai, kol staiga neatsitrenki.

Ir tada taip suskausta. Širdis. Išdavikė. Pametė. Ir išsiduoda vėl ir vėl.

Pasakykit kas nors, kad tai baigsis. Nors nesakykit. Nes nesibaigs, tik pasikeis. Ir bus vėl kitaip. Kas sakė, kad geriau?

Šeima išvyksta gyventi svetur

10 Ketvirtadienis Kov 2016

Posted by in Mažylis, Psichologija, Vaikų auginimas

≈ 2 Komentaras

Žymos

, , , ,

Prieš išvažiuodama gyventi į Norvegiją su vaikais, dar 2008-aisiais, rengiau šį straipsnį mąstydama, kaip seksis mano vaikams, ar jie pripras. Konsultavo psichiatras psichoterapeutas Vytautas Blažys. Įdomu skaityti iš 2016-ųjų perspektyvos.

Edvard Munch's painting New Snow (1900-01)

Edvard Munch. Šviežias sniegas. 1900/1 m.

Skaityti toliau →