Neseniai perskaičiau knygą Psychoanalyst Meets Marina Abramovic: Jeannette Fischer Meets Artist, kurioje susitinka ir kalbasi psichoterapeutė ir menininkė. Nedidukė, labai dailiai išleista knyga, suteikianti stiprų tikro dalyko ir nuosaikios, tylios kokybės įspūdį. Su kinematografiškomis nuotraukomis, daugtaškiais ir pauzėmis. Kaip labai man tokios knygos patinka. Kaip siekiančiai psichoterapeutės vardo man užėmė kvapą skaitant. Ak, aš irgi taip kada nors norėčiau. Šitaip kalbėtis, mokėti paklausti, sugebėti analizuoti, šitaip būti su kitu žmogumi, jį atverti, suprasti, pagydyti skausmą savo išmintimi, gerumu, dėmesiu ir žiniomis, o tada užverti ir užglostyti jau palengvėjusia, sulopyta siela.