Apie Norvegijos vaiko teisių apsaugą bei lietuvių adaptacijos Norvegijoje ypatumus kalbėjome kartu su Randi Talseth, Voksne for Barn generaline sekretore, 2016 m. lapkritį Vilniuje seminare, skirtame žiniasklaidos atstovams bei visuomenininkams. Apie tai straipsnis alfa.lt ir interviu Info TV.
Interviu Info TV, laida Info diena
tekstas: Rugilė Audenienė | Alfa.lt
„Nepaisant to, kad mes esame ten, esame čia“, – apie psichologinį nesaugumą, kultūrinį šoką, lūkesčių neatitinkančią realybę Oslo lietuvių bendruomenės pirmininkei Linai Baltrukonienei dažnai prisipažįsta emigravę lietuviai. Nemažai išvykusiųjų jaučiasi depresyviai, turi adaptacijos, vaikų auklėjimo sunkumų, suicidinių minčių, yra chroniškai įpratę negauti pagalbos, neperkanda kitokio požiūrio į šeimos modelį. Kai kurie psichologinį saugumą sieja su geresne finansine padėtimi ir sutrinka, kai jai pakitus nepasijunta laimingi. Skaityti toliau →
Kalbėdam apie dvikalbystę ar daugiakalbystę šeimoje, kur vienas ar abu tėvai yra dar ir emigrantai, negalime kalbėti vien apie kalbos raidą. Niekada nesuprasime šio fenomeno, nežinosime, ar teisingai elgiamės vaikų atžvilgiu, jei neįvertinsime, kaip ši situacija šeimos narius veikia psichologiškai. Šis straipsnis yra apie dvikalbystės ar daugiakalbystės gyvavimą šeimoje.
Dvikalbystė egzistuoja visose šalyse, apima visus visuomenės sluoksnius ir gyvavo visais laikais. Kai kurių autorių teigimu, dvikalbių žmonių pasaulyje yra daugiau nei vienakalbių! Kadaise kilmingose šeimose vyravo tradicija samdyti kitatautes (paprastai lingua franca atstoves) guvernantes, namuose kalbėta keliomis kalbomis ir žinota, kad kalbas ugdyti reikia pradėti anksti. Tačiau kelių kalbų mokėjimas ne visada buvo vertinamas, XX a. pradžioje net buvo laikoma, kad dvikalbių vaikų kalbinė raida, mokymosi gebėjimai gali nukentėti, o Lietuvoje dvikalbystė dar visai neseniai buvo kalbos sutrikimų sąraše.
Griežtesni įstatymai, kitaip auklėjami vaikai ir neįprasta mokesčių sistema – į Norvegiją emigravę būsimi šalies gyventojai gali nesunkiai pasimesti įstatymų ir taisyklių vingiuose. Pasak Linos Baltrukonienės, Norvegijos lietuvių bendrijos valdybos narės, svečioje šalyje įsikūrę užsieniečiai naujam gyvenimui turėtų pasiruošti gerokai iš anksto – dar būdami namuose, pasinagrinėti Norvegijos įstatymus, pasidomėti įkurtomis lietuvių bendruomenėmis ir suplanuoti pirmuosius žingsnius svetimoje šalyje.
Norvegijos lietuvių bendrijos valdybos narė pasakoja, nuo ko reikėtų pradėti, atsikrausčius gyventi į Norvegiją bei į ką galima kreiptis prireikus pagalbos.
Pirmasis žingsnis – užsiregistruoti
Nuo 2010 m. sausio mėn. 1 dienos Norvegijoje galioja naujos imigracijos taisyklės. Pagal naujus reikalavimus, nereikia prašyti leidimo gyventi – pakanka užsiregistruoti. Europos Sąjungos piliečiai, kurie pageidauja gyventi Norvegijoje ilgiau nei tris mėnesius, privalo registruotis policijoje arba užsieniečių paslaugų centruose (SUA). Pirmiausia reikia registruotis internetu, adresu https://selfservice.udi.no/, tada nuvykti į artimiausią policijos skyrių ar paslaugų centrą užsieniečiams. Užsiregistravus gaunamas registracijos pažymėjimas, kurio pratęsti nebereikia.
Užtikrintas pragyvenimo šaltinis
Kaip ir bet kurioje šalyje, Norvegijoje darbą gauti galima kreipiantis į įdarbinimo agentūrą arba pačiam tiesiogiai susisiekiant su darbdaviu. Svarbu žinoti, kad prieš pradedant dirbti Norvegijoje, būtina turėti norvegišką asmens kodą, mokesčių kortelę (norveg. Skattekort), kuri nurodo darbdaviui, kiek mokesčių nuo atlyginimo reiks pervesti mokesčių inspekcijai, bei sąskaitą banke, į kurią būtų pervedamas darbo užmokestis. Pasirinktame banke reikia pateikti nuolatinį arba laikiną norvegišką asmens kodą ir pasą – ne visi bankai pripažįsta ID kortelę kaip asmens dokumentą, tad patartina turėti pasą. Vilniaus policijos nuotr./Asmens dokumentas
Mokesčių sistemos vingrybės
Norvegijos mokesčių sistema yra progresyvi. Tai reiškia, kad kuo gautas atlyginimas didesnis, tuo didesnis ir taikomas mokesčio tarifas. Mokesčius mažina įsipareigojimai bankui (paskolos), kelionės išlaidos nuolat negyvenantiems Norvegijoje ir išlaikantiems sutuoktinį ar vaiką. Mokesčių lengvata taip pat taikoma pirmais 2 darbo Norvegijoje metais – neapmokestinama suma didinama 10 proc. nuo metinio bruto darbo užmokesčio. Mokesčių lengvata taip pat taikoma pirmais 2 darbo Norvegijoje metais – neapmokestinama suma didinama 10 proc. nuo metinio bruto darbo užmokesčio. Norvegijoje asmuo privalo mokėti mokesčius, jei šalyje gyvena ilgiau nei 183 dienas per 12 mėnesių laikotarpį arba ilgiau nei 270 dienas per 36 mėnesių laikotarpį.
Sveikatos apsaugos sistemos taisyklės
Turintys laikinąjį Norvegijos asmens kodą, atvykę kaip turistai ar laukiantys, kol gaus norvegišką asmens kodą, norėdami sulaukti medicinos pagalbos Norvegijoje, privalo turėti Europos sveikatos draudimo pažymėjimą. Nuolatiniams Norvegijos gyventojams, turintiems ID numerį, gydymo išlaidas iš dalies apmoka NAV (lietuviškos SODROS atitikmuo), pacientai moka tik ligonio mokestį. Privačių įmonių steigėjams NAV moka po 16 sirgimo dienų 60 proc., jei su jais yra sudaryta draudimo sutartis.
Atžala – į vaikų darželį ar mokyklą
Norvegijoje į vaikų darželį patekti galima sulaukus 9 mėnesių. Kaip ir Lietuvoje, yra ir privatūs, ir valstybiniai darželiai, tad kurį lankys vaikas – tėvų pasirinkimas. Paraiškas vietai darželyje galima pildyti iki kiekvienų metų kovo 1 d. Privatūs darželiai dažnai nesiskiria nuo valstybinių, tačiau kai kurie jų gali turėti savo specifiką, ypatingą pakraipą ar papildomus užsiėmimus. Privatūs darželiai dažnai būna mažesni ir lankstesni, labiau prisitaiko prie tėvų poreikių ir siūlo šiltą maistą, kuris nėra įprastas norvegiškame darželyje. Moksleiviams suteikiami profesiniai sugebėjimai ir jie paruošiami stojimui į universitetą. Visi užsieniečių vaikai turi teisę į išsilavinimą.
Vaikai mokyklą pradeda lankyti nuo 6 metų, mokslas yra nemokamas. Pagrindinė mokykla baigiama po dešimties metų, nuo 16 iki 19 m. amžiaus lankoma vidurinė mokykla. Moksleiviams suteikiami profesiniai sugebėjimai ir jie paruošiami stojimui į universitetą. Visi užsieniečių vaikai turi teisę į išsilavinimą.
Anot L. Baltrukonienės, svarbiausia, kad svečioje šalyje apsigyvenę žinotų, kur galima kreiptis prireikus pagalbos.
„Bendradarbiaujant Norvegijos nevyriausybinei organizacijai Voksne for Barn, Norvegijos lietuvių bendrijai ir VšĮ „Bendruomenių kaitos centras“, inicijuota anoniminė, savanorių indėliu paremta, konsultacijų linija tėvams ir globėjams lietuviškai. Lietuviams skirtas laikas – penktadieniais 12-14 val. telefonu 810 03 940, be to, galima bet kada kreiptis internetu anonimiškai per http://www.bekymring.no arba el. paštu savipagalba.oslo@gmail.com“, – sako L. Baltrukonienė.
Pagalbą imigrantų šeimoms, auginančioms vaikus Norvegijoje, „Bendruomenių kaitos centras“ teikia jau kelerius metus. Siekiant padėti lengviau prisitaikyti prie naujos kultūrinės ir socialinės aplinkos, centras parengė informacines skrajutes, skirtas Norvegijoje vaikus auginantiems lietuviams, jas galima rasti centro internetinėje svetainėje.
Į vaikų darželį Norvegijoje galima patekti jau nuo devynių mėnesių, tačiau dažniausiai renkamasi pradėti vesti vaiką nuo vienerių metų. Tai priklauso nuo to, kokį motinystės ir tėvystės atostogų planą vaiko tėvai pasirenka. Devynis mėnesius gaunamos buvusių pajamų dydį (100%) atitinkančios išmokos, o jei namie pasiliekama vienerius metus – išmokos siekia 80%. Būtina sąlyga gauti išmokas – oficialios darbinės pajamos paskutinius metus iki gimstant vaikui. Dažniau atosotogas vaiko priežiūrai ima mama, renkasi, tarkim, devynis mėnesius, o paskui seka tėvo dalis – dar dvylika savaičių. Viso, vieneri metai ir štai – jau turime naujai iškeptą darželinuką.
Tiesiog graži pavakarė. Tiesiog šauni kompanija. Tiesiog geras vynas. Bet… šalia malasi vaikai. Ar sugadinsime jų ateitį, jei – dzingt! – su jų tėvu susidaušime taurėmis?
Kiaušinių nemėgstu, valgau juos beveik kartą metuose, ty per tas pačias velykas, tačiau va antrą velykų dieną (pagal mano personalinę tradiciją) galima pasimėgauti pikantiška mišraine. Geriausiai šitas kiaušinio-sūrio-česnako reikalas (man) tinka ant juodos duonos.
Mes nemodeliuojame vaiko lyg molio, nes vaikas nėra nei molis, nei baltas lapas. Svarbu, kad jis siektų savo svajonių, o ne jūsų. Todėl negalima išmokti teisingų vaiko auklėjimo metodų, reikia tik klausyti savo širdies. Kur kas svarbiau stebėti ne tai, kaip jūs „duodate“, o tai, kaip vaikas „priima“.
Šiandien ramybė yra didžiausias deficitas. Mažieji auga persisotinę įspūdžiais, o mes juos dar labiau stengiamės tais įspūdžiais apipilti – neva, toks yra rūpestingų tėvų skiriamasis ženklas. Kas pamenat paskutinį sekmadienį, kuomet visa šeima tiesiog ramiai ilsėjotės namuose?
linchia 