Jei planuojame šeimą, nėštumą, karjerą, atostogas, tai galima planuoti ir tai, ar vaiką auginsime dvikalbį. Šie procesai vyksta ir natūraliai nieko neplanuojant. Daug vaikų augančių dvikalbėje aplinkoje tiesiog užauga dvikalbiai. Planavimas šiuo atveju gali būti nukreiptas ne tiek į konkrečius tikslus, bet į patį procesą. Planavimas apsaugo nuo nemalonių susidūrimų su realybe ir padeda išvengti nerealių lūkesčių.
Galvojant apie vaikų auginimą ir lavinimą bei kalbų pasirinkimą, verta apsvarstyti šiuos dalykus. Čia svarbūs penki klausimai. Juos pasiskolinau (išverčiau ir šiek tiek pakomentavau) iš savo didelio autoriteto François Grosjean straipsnio:
Vieno dvikalbystės seminaro metu mama paklausė, ar dvikalbiai vaikai turi daugiau fantazijos? Esu dėkinga šiai mamytei ir už aktyvų dalyvavimą, ir už šį klausimą. Pirma mintis – fantazija, vaizduotė, kūrybiškumas, meniška prigimtis yra įgimti dalykai. Bet palaukite, sakoma, jog net muzikinę klausą galima išugdyti, o fantaziją apskritai juk tik dangus riboja.
Šį klausimą suprantu taip – ar fantaziją, o taip pat apskritai vaizduotę ir kūrybiškumą, įtakoja faktas, kad vaikas auga dvikalbėje/daugiakalbėje aplinkoje ir kalba ne viena, o keliomis gimtosiomis kalbomis. Ką apie kūrybiškumo sąsają su dvikalbyste sako mokslas?
Uždaviau šį klausimą besigilinančiai į šią temą psichologei ir išmintingai amenybei, su kuria man teko laimė susipažinti ir asmeniškai – Loretai Vilkytei. Loreta yra knygos “Kaip padėti vaikams užaugti dvikalbiams“ autorė, gyvena Jungtinėje Karalystėje ir pati yra dvikalbio vaiko mama. Skaityti toliau →
Seminarai tėvams ir pedagogams skiriasi pagal užduodamus klausimus, požiūrį ir aktyvumą. Tėvams rūpi išsaugoti ir perduoti vaikui savo tapatybę. Darželio auklėtojams ir mokytojams rūpi, kaip vaikas adaptuojasi ir pripranta prie norvegiškos tvarkos, ar gerai supranta norvegiškai ir nepatirs sunkumų mokykloje. Iš tėvų pedagogai tikisi bendradarbiavimo ir pagalbos įtraukiant (integruojant) vaiką į norvegišką terpę. Savo ruožtu, tėvai iš pedagogų tikisi pagarbos jų kultūriniam identitetui, kalbai ir tradicijoms. Skaityti toliau →
Jei jūsų šeima apsisprendė, kad vaikas augs dvikalbis (ar trikalbis, daugiakalbis) – sveikinu! Jei jūsų šeima nieko nesprendė, tačiau taip natūraliai susiklostė, ir namie gyvuoja kelios kalbos, o vaikas jas tiesiog įtraukia kvėpuodamas tuo pačiu oru – taip pat sveikinu! Abiem atvejais jūsų vaikas taps dvikalbis ir įteiksite jam puikią dovaną, kuri atsipirks su kaupu ir daug sykių gyvenime. Tačiau tai pareikalaus iš jūsų pastangų ir tam gali prireikti įvairių technikų. Pamėginsiu čia išvardinti mano atrastus metodus Skaityti toliau →
Misaki Kawai piešinys. The New York Times. 23.07.2016
Apie skaitymo naudą vaikams galima būtų kalbėti ir kalbėti. Man knygos ypač vertingos (kalbu apie grožinę literatūrą) atrodo tuo, kad jos suteikia galimybę pabėgti iš realybės į fantazijų, nuotykių ar kokį kitą, bet būtent kitą, alternatyvų pasaulį. Kam iš tos realybės bėgti kiekvienas atsakys savaip. Kažkam jo realybė ne visada patinka, kitam patinka pasinerti į nepatirtus vandenis. Man tai bet kuriuo atveju yra skersvėjis galvai – poilsis smegenims, emocijoms, apskritai psichikai. Ir dar malonumas. Tiesiog malonumas atitrūkti, pasinerti, kaip ir geras filmas, ypač kino teatre su 3D akiniais, ar spektaklis. Staiga pabundi ir supranti, kad sėdi žiūrovo kėdėje. Kaifas. Kaip galima nenorėti padovanoti šio įpročio/“escape“ galimybės vaikams?
Mažylio žurnalas sumanė palyginti įvairių šalių vaikų auklėjimo stilius. Tai įdomi tema, seniai mano apmąstoma, o kartu ir sudėtinga, nes sunku daryti išvadas. Visada atrodo, kad iki galo galbūt nepažįstu šio krašto ir žmonių, galbūt neteisingai vertinu, galbūt kažko nesuprantu. Nepretenduoju į absoliučią tiesą, rizikuoju būti subjektyvi, tačiau pamėginau apibendrinti tai, ką supratau ir pastebėjau per savo draugystės su Norvegija metus, Mažylio liepos mėnesio numeryje. Mano mintys įsitaisė šalia įžvalgų apie prancūzišką, japonišką ir žydišką auklėjimo stilių.
Vaikų auklėjimo ypatumai Norvegijoje
Norvegija ir Lietuva nėra tokios jau skirtingos šalys. Nemažai tų bendrų dalykų, pavyzdžiui, meilė gamtai, noras leisti laiką miške, prie vandens, gana santūrus charakteris, kaimietiškos šaknys bent jau antroj kartoj, galų gale, krikščioniška religija. Bendra ir meilė vaikams, ir noras auginant duoti vaikams viską geriausia. Visgi, čia pat rikiuojasi ir skirtumai. Istorinės patirties, visuomenės pokyčių, požiūrio. Į šeimą bei vaikų auklėjimą taip pat.
Nedidukė Lietuva, Europos vidury ir kaimynų apsupty, visada turėjo ir turės daug mišrių šeimų. Didžioji Lietuva, emigracijos būdu pasklidusi po visą pasaulį, augina gausų būrį vaikų, kurie sava – gimtąja – vadina ne tik lietuvių, bet ir dar vieną ar kelias kalbas. Dvikalbiai. Ką gi, manoma, kad pasaulyje jų daugiau negu vienakalbių. Tik… dalis jų neišnaudoja savo dvikalbystės. Kodėl?
Prieš išvažiuodama gyventi į Norvegiją su vaikais, dar 2008-aisiais, rengiau šį straipsnį mąstydama, kaip seksis mano vaikams, ar jie pripras. Konsultavo psichiatras psichoterapeutas Vytautas Blažys. Įdomu skaityti iš 2016-ųjų perspektyvos.
Griežtesni įstatymai, kitaip auklėjami vaikai ir neįprasta mokesčių sistema – į Norvegiją emigravę būsimi šalies gyventojai gali nesunkiai pasimesti įstatymų ir taisyklių vingiuose. Pasak Linos Baltrukonienės, Norvegijos lietuvių bendrijos valdybos narės, svečioje šalyje įsikūrę užsieniečiai naujam gyvenimui turėtų pasiruošti gerokai iš anksto – dar būdami namuose, pasinagrinėti Norvegijos įstatymus, pasidomėti įkurtomis lietuvių bendruomenėmis ir suplanuoti pirmuosius žingsnius svetimoje šalyje.
Norvegijos lietuvių bendrijos valdybos narė pasakoja, nuo ko reikėtų pradėti, atsikrausčius gyventi į Norvegiją bei į ką galima kreiptis prireikus pagalbos.
Pirmasis žingsnis – užsiregistruoti
Nuo 2010 m. sausio mėn. 1 dienos Norvegijoje galioja naujos imigracijos taisyklės. Pagal naujus reikalavimus, nereikia prašyti leidimo gyventi – pakanka užsiregistruoti. Europos Sąjungos piliečiai, kurie pageidauja gyventi Norvegijoje ilgiau nei tris mėnesius, privalo registruotis policijoje arba užsieniečių paslaugų centruose (SUA). Pirmiausia reikia registruotis internetu, adresu https://selfservice.udi.no/, tada nuvykti į artimiausią policijos skyrių ar paslaugų centrą užsieniečiams. Užsiregistravus gaunamas registracijos pažymėjimas, kurio pratęsti nebereikia.
Užtikrintas pragyvenimo šaltinis
Kaip ir bet kurioje šalyje, Norvegijoje darbą gauti galima kreipiantis į įdarbinimo agentūrą arba pačiam tiesiogiai susisiekiant su darbdaviu. Svarbu žinoti, kad prieš pradedant dirbti Norvegijoje, būtina turėti norvegišką asmens kodą, mokesčių kortelę (norveg. Skattekort), kuri nurodo darbdaviui, kiek mokesčių nuo atlyginimo reiks pervesti mokesčių inspekcijai, bei sąskaitą banke, į kurią būtų pervedamas darbo užmokestis. Pasirinktame banke reikia pateikti nuolatinį arba laikiną norvegišką asmens kodą ir pasą – ne visi bankai pripažįsta ID kortelę kaip asmens dokumentą, tad patartina turėti pasą. Vilniaus policijos nuotr./Asmens dokumentas
Mokesčių sistemos vingrybės
Norvegijos mokesčių sistema yra progresyvi. Tai reiškia, kad kuo gautas atlyginimas didesnis, tuo didesnis ir taikomas mokesčio tarifas. Mokesčius mažina įsipareigojimai bankui (paskolos), kelionės išlaidos nuolat negyvenantiems Norvegijoje ir išlaikantiems sutuoktinį ar vaiką. Mokesčių lengvata taip pat taikoma pirmais 2 darbo Norvegijoje metais – neapmokestinama suma didinama 10 proc. nuo metinio bruto darbo užmokesčio. Mokesčių lengvata taip pat taikoma pirmais 2 darbo Norvegijoje metais – neapmokestinama suma didinama 10 proc. nuo metinio bruto darbo užmokesčio. Norvegijoje asmuo privalo mokėti mokesčius, jei šalyje gyvena ilgiau nei 183 dienas per 12 mėnesių laikotarpį arba ilgiau nei 270 dienas per 36 mėnesių laikotarpį.
Sveikatos apsaugos sistemos taisyklės
Turintys laikinąjį Norvegijos asmens kodą, atvykę kaip turistai ar laukiantys, kol gaus norvegišką asmens kodą, norėdami sulaukti medicinos pagalbos Norvegijoje, privalo turėti Europos sveikatos draudimo pažymėjimą. Nuolatiniams Norvegijos gyventojams, turintiems ID numerį, gydymo išlaidas iš dalies apmoka NAV (lietuviškos SODROS atitikmuo), pacientai moka tik ligonio mokestį. Privačių įmonių steigėjams NAV moka po 16 sirgimo dienų 60 proc., jei su jais yra sudaryta draudimo sutartis.
Atžala – į vaikų darželį ar mokyklą
Norvegijoje į vaikų darželį patekti galima sulaukus 9 mėnesių. Kaip ir Lietuvoje, yra ir privatūs, ir valstybiniai darželiai, tad kurį lankys vaikas – tėvų pasirinkimas. Paraiškas vietai darželyje galima pildyti iki kiekvienų metų kovo 1 d. Privatūs darželiai dažnai nesiskiria nuo valstybinių, tačiau kai kurie jų gali turėti savo specifiką, ypatingą pakraipą ar papildomus užsiėmimus. Privatūs darželiai dažnai būna mažesni ir lankstesni, labiau prisitaiko prie tėvų poreikių ir siūlo šiltą maistą, kuris nėra įprastas norvegiškame darželyje. Moksleiviams suteikiami profesiniai sugebėjimai ir jie paruošiami stojimui į universitetą. Visi užsieniečių vaikai turi teisę į išsilavinimą.
Vaikai mokyklą pradeda lankyti nuo 6 metų, mokslas yra nemokamas. Pagrindinė mokykla baigiama po dešimties metų, nuo 16 iki 19 m. amžiaus lankoma vidurinė mokykla. Moksleiviams suteikiami profesiniai sugebėjimai ir jie paruošiami stojimui į universitetą. Visi užsieniečių vaikai turi teisę į išsilavinimą.
Anot L. Baltrukonienės, svarbiausia, kad svečioje šalyje apsigyvenę žinotų, kur galima kreiptis prireikus pagalbos.
„Bendradarbiaujant Norvegijos nevyriausybinei organizacijai Voksne for Barn, Norvegijos lietuvių bendrijai ir VšĮ „Bendruomenių kaitos centras“, inicijuota anoniminė, savanorių indėliu paremta, konsultacijų linija tėvams ir globėjams lietuviškai. Lietuviams skirtas laikas – penktadieniais 12-14 val. telefonu 810 03 940, be to, galima bet kada kreiptis internetu anonimiškai per http://www.bekymring.no arba el. paštu savipagalba.oslo@gmail.com“, – sako L. Baltrukonienė.
Pagalbą imigrantų šeimoms, auginančioms vaikus Norvegijoje, „Bendruomenių kaitos centras“ teikia jau kelerius metus. Siekiant padėti lengviau prisitaikyti prie naujos kultūrinės ir socialinės aplinkos, centras parengė informacines skrajutes, skirtas Norvegijoje vaikus auginantiems lietuviams, jas galima rasti centro internetinėje svetainėje.
Į vaikų darželį Norvegijoje galima patekti jau nuo devynių mėnesių, tačiau dažniausiai renkamasi pradėti vesti vaiką nuo vienerių metų. Tai priklauso nuo to, kokį motinystės ir tėvystės atostogų planą vaiko tėvai pasirenka. Devynis mėnesius gaunamos buvusių pajamų dydį (100%) atitinkančios išmokos, o jei namie pasiliekama vienerius metus – išmokos siekia 80%. Būtina sąlyga gauti išmokas – oficialios darbinės pajamos paskutinius metus iki gimstant vaikui. Dažniau atosotogas vaiko priežiūrai ima mama, renkasi, tarkim, devynis mėnesius, o paskui seka tėvo dalis – dar dvylika savaičių. Viso, vieneri metai ir štai – jau turime naujai iškeptą darželinuką.
Jei jūsų šeima apsisprendė, kad vaikas augs dvikalbis (ar trikalbis, daugiakalbis) – sveikinu! Jei jūsų šeima nieko nesprendė, tačiau taip natūraliai susiklostė, ir namie gyvuoja kelios kalbos, o vaikas jas tiesiog įtraukia kvėpuodamas tuo pačiu oru – taip pat sveikinu! Abiem atvejais jūsų vaikas taps dvikalbis ir įteiksite jam puikią dovaną, kuri atsipirks su kaupu ir daug sykių gyvenime. Tačiau tai pareikalaus iš jūsų pastangų ir tam gali prireikti įvairių technikų. Pamėginsiu čia išvardinti mano atrastus metodus 
linchia 