Mažylio žurnalas sumanė palyginti įvairių šalių vaikų auklėjimo stilius. Tai įdomi tema, seniai mano apmąstoma, o kartu ir sudėtinga, nes sunku daryti išvadas. Visada atrodo, kad iki galo galbūt nepažįstu šio krašto ir žmonių, galbūt neteisingai vertinu, galbūt kažko nesuprantu. Nepretenduoju į absoliučią tiesą, rizikuoju būti subjektyvi, tačiau pamėginau apibendrinti tai, ką supratau ir pastebėjau per savo draugystės su Norvegija metus, Mažylio liepos mėnesio numeryje. Mano mintys įsitaisė šalia įžvalgų apie prancūzišką, japonišką ir žydišką auklėjimo stilių.
Vaikų auklėjimo ypatumai Norvegijoje
Norvegija ir Lietuva nėra tokios jau skirtingos šalys. Nemažai tų bendrų dalykų, pavyzdžiui, meilė gamtai, noras leisti laiką miške, prie vandens, gana santūrus charakteris, kaimietiškos šaknys bent jau antroj kartoj, galų gale, krikščioniška religija. Bendra ir meilė vaikams, ir noras auginant duoti vaikams viską geriausia. Visgi, čia pat rikiuojasi ir skirtumai. Istorinės patirties, visuomenės pokyčių, požiūrio. Į šeimą bei vaikų auklėjimą taip pat.
linchia 