Sėdime podcaste dvi mamos viena priešais kitą ekranais, Rasa Sagė iš Nyderlandų, kita (aš) Norvegijoje, ir kalbame apie pasaulį, kuriame žmonės renkasi neturėti vaikų, nes pratęsti save nėra poreikio, save galima atnaujinti ir išlaikyti geroj formoj kiek tik nori. Nežinau, kas būtų, jei būtų, bet man įdomu, kaip tai atsiskleidė ir išsisprendė Rasos naujausioje ketvirtoje knygoje “Burbulas“. Apie pasirinktą bevaikystę tenka išgirsti jau gana dažnai, visgi realybėje ši idėja paremta tuo, kad kažkas visgi gimdo vaikus, ir žmonija nesustoja. Man šis romanas atrodo priskirtinas fantastikos žanrui, nes apie ateitį ir fikcinę realybę, kuri nepanaši į mūsų tikrąją. Rasa sako, kad ne visi su tuo sutinka, tuomet galime sutarti, kad tai filosofinis romanas apie laisvę rinktis visiškai be apribojimų. Ar tai įmanoma?
Man šis klausimas atrodo įdomus ir intriguojantis, nes sukelia daug jausmų. Nieku gyvu neatsisakyčiau motinystės patirties, man rodos, pasirinkčiau turėti vaikus bet kuriame savo gyvenime, bet kas žino… jei galėčiau nugyventi kokias devynias savęs versijas, gal vienoje jų įdomumo dėlei ir pagyvenčiau bevaikė.
Rasa Sagė yra rašytoja, ji išleido, kaip jau minėjau, keturias knygas, ir viena jų yra apie rašymą, o kitos trys – romanai. Pirmaisis man tikrai patiko, todėl galiu drąsiai rekomenduoti imti į rankas, pati aš labai laukiu “Burbulo“. Tai jau yra geras kraitis, bet jaučiu, kad tik pati pradžia. Be to, Rasa kuria blogą Apie santykius ir podcastą “Ir nėr kūrybai pabaigos“ apie kuriančius žmones. Labai rekomenduoju paklausyti, sutiksite įdomias asmenybes ir jų istorijas.
Netveriu savo kailyje iš džiaugsmo atradusi nuostabią meno terapijos specialistę Ireną Bulotienę bei galinti su jumis pasidalinti pokalbiu apie meno terapijos rūšis – dailės, pasakų bei metaforinių kortų.
Irena Bulotienė-geštalto psichologijos metodais dirbanti kvalifikuota meno terapijos specialistė sutiko su manimi pasikalbėti apie šias meno terapijos rūšis, kuriose ji nardo kaip žuvis.
Irena Bulotienė, geštalt psichoterapeutė ir seminarų vedėja, yra eneagramos meistrė, sertifikuota meno (dailės, pasakų, MAK), specialistė, dviejų metodinių priemonių – kortų „ 48-ių metaforinės asociatyvinės kortelės 13-os pasakų motyvais“ ir „Spalvų indai“ autorė.
Miegas dabar absoliučiai ant bangos. Tiesą pasakius, ir mokslininkai irgi populiarūs ir klausomi. Tai labai gerai! Daug kalbama apie tai, kas yra sveika ir ne, kaip gerai išsimiegoti, kaip neapvogti savęs ir nenustekenti mūsų organizmo ir protinio pajėgumo. Miego trūkumas, anot Matthew Walker, vadinamojo miego guru, buvo nenumatytas motinos gamtos, nes kam gi šautų į galvą savo noru atimti iš savęs poilsį, jei nepuola plėšrūs žvėrys, netyko pavojai, dėl kurių turi budėti. Todėl gamta nepasirūpino gintis ir apsisaugoti nuo tokio mūsų elgesio. Mes spoksom į ekraną, o ryte neatplėšiam akių, kai reikia keltis. Tai yra be galo keista. Nesuprantama. Bet taip yra.
Podcasto naujame epizode kalbuosi su Evelina Pajėdiene, gydytoja neurologe, dirbančia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Neurologijos klinikoje bei Kaune medicinos centre “Neuromeda”. O taip pat tinklaraščio “Meškos miegas“ kūrėja. Jame pasakojama apie miego mokslą paprastai ir suprantamai. Informacijos yra daug, tačiau, kai su Voksne for Barn Tillit ruošiausi laidai “Apie mus ir vaikus“, kur turėjau kalbėti apie miegą ir vaikų migdymą, daug geros informacijos radau būtent tinklaraštyje “Meškos miegas“. Rodos, straipsnių ir informacijos apstu, Google meta šimtus nuorodų, bet kai reikia konkrečiai, logiškai ir praktiškai, tai naudingiausias pasirodė būtent Evelinos kuriamas tinklaraštis. Vėliau net surašiau viską savo blogo įraše, jei pamenate. Tai “Meškos miegą“ labai rekomenduoju!
Evelina Pajėdienė, gydytoja neurologė ir miego ekspertė
Vaikystėje turbūt visi girdėjote istoriją apie dvi varlytes, įkritusias į bidoną su pienu. (Bidonas tai toks aukštas aliumininis indas, kurį kaime naudoja pienui laikyti, jį dar nuleidžia ant virvutės į šulinį, kad nesugižtų, sakau asfaltiniams miestiečiams, kaip aš.) Tai va, tos dvi varlytės abi pamėgino kapstytis į viršų, tačiau indas aukštas, slidu. “Šansų nėra“, pamanė viena varlytė ir nuleido visas keturias kojytes… ji, žinoma, paskendo. Antroji nepasidavė ir kapstėsi toliau, o po kiek laiko sumušė iš pieno sviestą, užšoko ant gabaliuko ir taip išsigelbėjo. Kaip manote, kokios vidinės savybės nulėmė tokį varlių likimą? Pesimizmas, atėmęs jėgas kovoti? Viltis? Ištvermė, atkaklumas? Ar todėl dažnai girdime – nepasiduok, kovok iki galo.
Šis moralas galioja trumpalaikėje perspektyvoje. Žinome, kad varlė išgyveno, bet nežinome, kokios emocinės būsenos. Ar kaip šis patirtas stresas ją paveikė ilguoju laikotarpiu. O būtent tai ir nulemia psichologinę gerovę. Šią istoriją prisiminiau po pokalbio su Vaida Kursevičiene, netrukus tapsiančia klinikinės psichologijos daktare iš saulėtosios Floridos, kurios daktaro disertacijos tyrimo tema buvo lietuvių emigrantų adaptacija. Emigracija yra ilgalaikis maratonas, jokia varlė tiek laiko neišsilaikytų nepaskendusi. Savo tyrime Vaida apklausė net 900 (didžiulė imtis! nustebinusi profesorius) lietuvių iš viso pasaulio ir sukūrė Facebook paskyrą “Sėkmingi emigrantai“, nes ją domino, kodėl vieni emigracijoje sužydi, o kiti paskęsta nostalgijoje ir depresuoja.
Psichologijos mokslų daktarė Vaida Kursevičienė, JAV
Tyrimas dar nėra publikuotas, todėl negaliu pasidalinti nuoroda, bet jei išklausysite mūsų pokalbį, sužinosite, ar nostalgija yra emigracijos nuodas, kaip viltis ir ištvermė koreliuoja su sėkmingos emigracijos fenomenu, kas lemia psichologinę gerovę, kas yra viltis psichologijos mokslo požiūriu. Tyrimo išvados ne tokios, kurių gal intuityviai tikitės! Pagalvokite, o jei antroji varlytė būtų ne tokia raumeninga? Kas jei ji būtų ėmusi garsiai kurkti ir iš karto prisišauktų pagalbą? Viltis nėra durnių motina, tai suprasite paklausę Vaidos.
Mes taip pat pakalbėjome apie paauglius, vaikų auginimą emigracijoje, santykių puoselėjimą, vertybių ugdymą ir meilę Lietuvai bei mamos Lietuvos požiūrį į mus, jos vaikus pasaulyje. Dvi mamos emigrantės juk negalėjome šios temos apeiti. Ir kol laukiame Vaidos tyrimo publikacijos, štai jos rekomenduojama knyga Hans Sebald “Momism“, tai sociopsichologinė studija apie perdėtos, dominuojančios, manipuliatyvios motinystės taktiką, efektus ir pasekmes. Ją šį kartą jus ir kviečiu skaityti.
Hans Sebald “Mamizmas, tyli Amerikos liga“.
Pavasaris jau vis dosniau dovanoja saulę ir šilumą mums čia Osle, imame džiaugtis artėjančia vasara, o štai saulėtoje Floridoje vasarą žmonės pabėga ir gelbėjasi nuo karščio ir drėgmės. Ar būna gyvenime, kad nieko netrūktų, kad viskas būtų tobula? Gal tik svajonių Floridoje? O gal tik požiūrio klausimas? Tai, ką Vaida kalbėjo apie viltį, optimizmą, požiūrį į tikslą man labai stipriai siejasi su valios fenomeno atskleidimu psichosintezėje. Grįšiu prie šios temos, ji plati ir galbūt net centrinė suvokiant psichinę žmogaus prigimtį.
Taip, naujas epizodas, pradedantis naują dešimtuką!
Vilnius-Oslo 10.04.2021
Pakelk mane aukštai – pokalbis su Genovaite Bončkute Petroniene
Pas mane podcaste svečiuose Genovaitė Bončkutė Petronienė – profesionali psichoterapeutė, jau 25 metus konsultuojanti žmones, nuolat dėstanti psichologiją studentams ir vedanti psichologinius seminarus, kurianti radijo laidas, rašanti populiarius straipsnius įvairiems leidiniams ir dažnai kalbinama televizijoje. Ir kartu ji – grožinės literatūros kūrėja, rašytoja, išleidusi jau tris grožines knygas.
linchia 