Sėdime podcaste dvi mamos viena priešais kitą ekranais, Rasa Sagė iš Nyderlandų, kita (aš) Norvegijoje, ir kalbame apie pasaulį, kuriame žmonės renkasi neturėti vaikų, nes pratęsti save nėra poreikio, save galima atnaujinti ir išlaikyti geroj formoj kiek tik nori. Nežinau, kas būtų, jei būtų, bet man įdomu, kaip tai atsiskleidė ir išsisprendė Rasos naujausioje ketvirtoje knygoje “Burbulas“. Apie pasirinktą bevaikystę tenka išgirsti jau gana dažnai, visgi realybėje ši idėja paremta tuo, kad kažkas visgi gimdo vaikus, ir žmonija nesustoja. Man šis romanas atrodo priskirtinas fantastikos žanrui, nes apie ateitį ir fikcinę realybę, kuri nepanaši į mūsų tikrąją. Rasa sako, kad ne visi su tuo sutinka, tuomet galime sutarti, kad tai filosofinis romanas apie laisvę rinktis visiškai be apribojimų. Ar tai įmanoma?

Man šis klausimas atrodo įdomus ir intriguojantis, nes sukelia daug jausmų. Nieku gyvu neatsisakyčiau motinystės patirties, man rodos, pasirinkčiau turėti vaikus bet kuriame savo gyvenime, bet kas žino… jei galėčiau nugyventi kokias devynias savęs versijas, gal vienoje jų įdomumo dėlei ir pagyvenčiau bevaikė.

Rasa Sagė yra rašytoja, ji išleido, kaip jau minėjau, keturias knygas, ir viena jų yra apie rašymą, o kitos trys – romanai. Pirmaisis man tikrai patiko, todėl galiu drąsiai rekomenduoti imti į rankas, pati aš labai laukiu “Burbulo“. Tai jau yra geras kraitis, bet jaučiu, kad tik pati pradžia. Be to, Rasa kuria blogą Apie santykius ir podcastą “Ir nėr kūrybai pabaigos“ apie kuriančius žmones. Labai rekomenduoju paklausyti, sutiksite įdomias asmenybes ir jų istorijas.

Apie laisvę. Podcastas yra mano laisvė, nes darau tai, ką noriu, pasirenku, kada, su kuo ir kaip. Pasirinkau ir padaryti pauzę vasarai, ir šis pokalbis su Rasa yra mano bonus epizodas atsisveikinant po pirmojo sezono. Ar gali sezonas trukti pusę metų nežinau, tačiau nusprendžiau, kad mano podcasto pirmasis sezonas baigiasi dabar. Rasa buvo mano pirmasis impulsas pradėti podcastą, nors norėjau jau seniai. Dar stumtelėjo į priekį Aurima Dilienė, mano pati pirmoji pašnekovė. Pradėjusi savo kelią nuo susijungimo su Bordaux Prancūzijoje, šiandien pabaigiu prieš vasarą Culemborg, Nyderlanduose. Podcasto vandenyse laikau Rasą savo krikšto arba iniciacijos mama ir labai įsiklausiau į jos pastebėjimą, kad mano podcastas vis dar be vardo, “Linos podcast“ klausytojui visiškai nieko nepasako, nes gali būti apie bet ką. Per vasarą gal pagaliau gims vardas. Šią minutę kai rašau, sėdžiu žydinčių tuopų pūkų debesyje. Jie visur aplink, sukasi, kutena nosį ir gal mėgina kažką pasakyti. Vienas pirmųjų vardo pasiūlymų iš labai geros draugės buvo “Tuopų alėja“.

Pagalvojusi apie praėjusi etapą suprantu, kad reikia tiestis piečiau ir išlipti iš Europos, tik sykį šoktelėjau į JAV Floridą ir pasikalbėjau su Vaida Kurševičiene, bet tikrai norėčiau prasiplėsti. Dar norėčiau eiti gylyn ten, kur man atrodo, galiu rasti daug atsakymų. Kitais metais mokysiuosi ir koučingo technikų, tai yra konsultavimo ne terapinant, bet padedant siekti greitesno rezultato todėl, kad norisi geriau, o ne todėl kad jau yra labai blogai. Dar norėčiau pajudinti kūno psichoterapijos temas, nes čia man sunkiai suvokiama ir nežmoniškai stipriai veikia, tik visai nesusigaudau, kaip ir kas. Ir tai mane gąsdina, bet ir labai masina.

Dar pasidalinsiu savo TOP3 ir noriu padėkoti savo pašnekovams. atsisveikinsiu vasarai. Linkiu jos visiems ir sau šiltos, smagios ir laisvos.

Išpažįstantis psichoterapiją su Raimundu Alekna

Apie jausmus ir drugelius su Svetlana Dudaitiene

Dvikalbystės džiaugsmas – su Loreta Vilkyte

Dabar jau tikrai atsisveikinsiu vasarai. Linkiu jos visiems ir sau šiltos, smagios ir laisvos. Man pats didžiausias kaifas galėti į valias skaityti, o jei dar žolėje, gamtoje – tai išvis grožis ir gėris. Tai palinkėsiu dar ir laiko veikti, kas patinka. Ir kaip visada kviečiu klausytis mūsų pokalbio su Rasa Sage.

Už vizualą dėkoju dailininkei ir dizainerei Jekaterinai Budrytei