Žymos

, , , , , ,

Vilnius-Oslo. Įrašyta 13.4.2021

Diasporos portretai – su Inga Hilbig

Kalbuosi su humanitarinių mokslų daktare, lingviste Inga Hilbig iš Vilniaus universiteto. Dvigubas džiaugsmas man, nes iš gimtojo Vilniaus ir iš mano Alma Mater. Su Inga kalbamės apie lietuvių kalbos išsaugojimą diasporoje, t. y. už Lietuvos ribų, taip pat apie dvikalbystę, šeimos kalbų politiką, kartų klausimą, tradicijas, meilę Lietuvai. Taip pat aptariame ir atvejus, kai tėvams, ypač mamoms, nepavyksta šeimoje su vaiku/vaikais kalbėti lietuviškai. Didelė dalis mūsų pokalbio suksis apie tapatybę, nes kalba juk yra mūsų identiteto dalis ir reprezentuoja tautybę. Kaip besuktume, išgirdę kalbant lietuviškai suklūstame ir suprantame – šalia lietuvis. Visgi, neturėtume pamiršti, kad lietuvių kalba ir apskritai lietuviškumas, nors yra mūsų asmenybės dalis, nėra visa mūsų asmenybė ir tapatybė. Kalba yra mūsų, tačiau mes nesame vien kalba, mes esame daugiau nei kalba ar kalbos, kuriomis mes kalbame. Ir mūsų ryšys su vaikais yra daug daugiau negu kalba, kuria mes kalbame prie pietų stalo.

Inga Hilbig Vilniaus universiteto kiemelyje

Inga Hilbig buvo viena iš tyrėjų projekte “Klaba emigracijoje: mokėjimas, vartojimas, nykimas”. Mokslininkai sukūrė keturių diasporos lietuvių gausiau gyvenamų miestų sociolingvistinius portretus, vienas jų buvo Oslo lietuvių. Neslėpsiu, kad mano šeima buvo viena iš kalbintų, ieškojau lietuvių, galinčių pasidalinti savo patirtimi ir įžvalgomis. Manau, kad tokie tyrimai yra be galo svarbūs mums visiems, taip mes suprantame apie save ir apibendriname savo patirtis jausdami bendrumą, genties (saviškių) jausmą. Aš buvau nustebinta ir sužavėta išgirdusi, kad Bosnijos mokslininkai intensyviai tiria savo diasporą ir gana daug gali pasakyti ir apie jų psichosocialinį portretą. Tai štai mes lietuviai irgi jau turime tyrimus apie mus, mūsų gentį Lietuvoje ir už jos ribų. Tai daug pasako apie mus pačius. galų gale galime pasižiūrėti į veidrodį ir pamatyti jame save. Psichinei sveikatai tai turi labai daug reikšmės.

Rekomenduoju perskaityti monografiją, gimusią iš jau minėto tyrimo “Emigrantai: kalba ir tapatybė II“. Keturi sociolingvistiniai portretai“. Tai antra tyrimo dalis apimanti Kanados Toronto, Argentinos, JK Londono ir Oslo lietuvių socialinius ir lingvistinius portretus. Jei manote, kad mokslinis leidinys bus sunkiasvoris, nuraminsiu, visiškai ne. Monografija parašyta lengvu suprantamu stiliumi, rasite daug citatų ir jos užrašytos autentiškai, tai yra taip, kaip žmonės iš tikrųjų kalba. Dar vienas malonumas – skaityti lietuviškai be lituanistinio kalbininkų apynasrio. Skaičiau ir girdėjau tuos žmonės kalbant, dalijantis, jaučiau jų nuotaiką, atrodė, net matau, kai nusišypso, skėsteli rankomis, atsidūsta.

Keturi sociolingvistiniai portretai

Visą tyrimą rasite čia. Paskaitykite, žinau, kad podcasto klausytojų ir blogo skaitytojų yra ne tik Norvegijoje ir Lietuvoje, bet ir Jungtinėje Karalystėje, ir net tolimuose pasaulio kampeliuose, gal pasieks ir Kanadą bei Argentiną.

Šiuo metu Inga dalyvauja dideliame europiniame projekte Mothernet, į kurį yra įtraukti keletas universitetų iš Airijos, Švedijos ir Lietuvos, tarp jų ir VU. Projekte domimasi motinų emocijom neharmoningosios / nesėkmingos dvikalbystės atvejais. Šiuo metu mokslininkai labai ieško informančių, kurios pačios nekalba / jų vaikai nekalba / labai silpnai kalba lietuviškai ir kurios norėtų pasidalinti – šių balsų labai trūksta. Garsiai skamba tik sėkmės istorijos, tačiau mums reikia visų patirčių. Jei norite pasidalinti, kreipkitės į Ingą el.paštu inga.hilbig@flf.vu.lt. Ir dar kartą pakartosiu, esate daugiau negu kalba, kuria jūs kalbate. Jūs esate gera mama, net jei vaikas nekalba lietuviškai. Ne kalba apibrėžia jūsų motinystę, šeimą, tapatybę ir santykius su jūsų mylimiausiais.

Kviečiu klausyti mūsų su Inga Hilbig pokalbio ir paskaityti monografiją. Kas klausys įdėmiai, išgirs mano pažadą pasidalinti nuoroda į gerą lietuvių kalbos vadovėlį “Nė dienos be lietuvių kalbos“, sukurtą ergonomiškam ir praktiškam mokymuisi.

Podcast Spotify
Apple podcasts
Platform Anchor
Video YouTube

Už vizualą dėkoju dailininkei ir dizainerei Jekaterinai Budrytei

///

Ved. Lina Baltrukonienė

Daugiau apie mane tinklapyje foreldrekommunikasjon.no norvegiškai.