Naujas podcasto epizodas – pirmasis nuliukas – dešimtas! Pirmoji mažytė sukaktis!

Sakoma, kad imantis naujos veiklos reikia padaryti tris žingsnius, ir jei jie sėkmingi, eiti pirmyn jau drąsiai, nes pats pirmasis, pradžios, barjeras jau įveiktas. Esu be galo dėkinga tiems, kad visą šį pradžios etapą mane labai palaikė, drąsino ir manimi tikėjo. Man labai svarbūs visi atsiliepimai, ir pasiūlymai, ir kritika. Tad eisiu pirmyn, tęsiu savo podcastą ir tikiuosi jūsų komentarų ir ateityje.

Vienna – Oslo. 2.4.2021

Kalbamės su Vaida Asisi iš Vienos. Turėjome susitikti pernai metų pavasarį ir kartu vesti seminarą apie dvikalbystę tėvams. Kaip žinia, visi pernai metų planai, susiję su kelionėmis buvo nušluoti Covid pandemijos. Tačiau mes vistiek susitikime, nors ir per ekraną. Vietoje dvikalbystės, prie kurios tikiuosi dar sugrįšime, pasirinkome kalbėtis apie ankstyvąją kūdikystę ir tuo metu pasitaikančius sunkumus. Pratęsiu praeitame epizode pradėtą temą apie psichoterapiją vaikams su Vida Kilikevičiene. Čia einame dar toliau – kalbame apie kūdikių psichoterapiją, o tiksliau naują klientą psichoterapijoje – santykį tarp kūdikio ir motinos, tėvo ar kito reikšmingo suaugusiojo.

Dr. Vaida Asisi – Austrijoje sertifikuota klinikinė ir sveikatos psichologė, specializacija – vaikų, jaunimo ir šeimos psichologija, lektorė, Graco universitete apgynė daktaro disertaciją tema „Ryšys tarp mažų vaikų psichikos problemų ir tėvų ir vaikų santykių“. Šiuo metu Vaida dirba Vienos autizmo terapijos centre.

“Dar vis labai neįprasta, kad tėvai su pačiais mažiausiais vaikais – kūdikiais ir mažyliais iki maždaug trejų metų – ieškotų psichologų pagalbos (labiau įprasta dirbti su kiek vyresniais). Jei kūdikiai labai neramūs, dirglūs, nenumaldomai klykia, nemiega, atsisako valgyti, o kiek vyresni vaikai labai neramūs, neprisitaiko naujoje aplinkoje, yra pilni baimių ar netikėtai ima reaguoti agresyviai ar destruktyviai, tėvai paprastai klausia pediatro patarimo, tačiau šias ir dar daugelį kitų ankstyvosios vaikystės problemų sprendžia didelis būrys psichikos sveikatos priežiūros specialistų: klinikiniai psichologai, vaikų ir suaugusiųjų psichiatrai, psichoterapeutai, šeimos terapeutai, ankstyvosios pagalbos į namus konsultantės ir kt. Visais atvejais pagalba yra reikalinga, kad dideli sunkumai auginant vaiką arba „įsivaizduojami“ simptomai netaptų „tikrais“ sutrikimais. Todėl klausiame – ar neišvengiami sunkumai užgriūva tik mamos pečius, ar yra ir kitų asmenų, ją pavaduojančių? Kaip tėvui pavyksta susidoroti su vaiko problemomis, su chronišku žmonos nuovargiu, su savo paties rūpesčiais, stengiantis padalyti dėmesį darbui, vaikui, savo partnerės lūkesčiams ir savo paties poreikiams, pačiam pailsėti?“ – tai citata iš Vaidos Asisi straipsnio “Psichikos sutrikimai kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje. Kas tai?“

Šis naujas klientas psichoterapijoje (santykis) yra ne toks jau ir naujas, tyrimams šioje srityje jau yra mažiausiai dvidešimt metų. Truputį liūdna, kad per tiek metų sistema neprisitaikė ir nepaėmė jaunų šeimų su pirmagimiais į šiltą glėbį, vis dar mažokai pagalbos pačiu pirmuoju laikotarpiu, vis dar per daug kartų pasakoma “visi kūdikiai verkia, visi kūdikiai nemiega, pakentėkite, išaugs“. Pagalbą galima suteikti jau labai anksti. Paklausykite Vaidos Asisi, kaip ir kokiais būdais pagalba suteikiama. Man atrodo, kad jau vien išgirsti šias mintis kai kam gali būti didelis palengvėjimas ir pagalba savaime.

Klinikinė patirtis ir tyrimai rodo, kad pagalbos šeimoms su vaikais stoka (o ypač, jei kuris iš tėvų augina vaiką viena/s) glaudžiai siejasi su mamos ar tėčio (ar abiejų) santykio su savo vaiku sutrikimais. Galima baigtis – vaiko sukratymas. O vėliau – ir su vaiko psichikos problemomis.

Vaida pokalbyje paminėjo puikią Thomas Harms knygą “Pirmoji emocinė pagalba“. Šios knygos neradau nei anglų, nei norvegų, nei juolab lietuvių kalbomis, bet tiems, kas suprantate vokiškai, ji bus naudinga.

Visgi, svarbiau ne knygos, o kaip Vaida pasakė, surasti patikimą žmogų ir tinkamą pagalbą. Norėčiau čia pridėti nuorodą į pagalbos liniją (telefonas ir chat) kūdikių tėvams Foredresupport, tai pagalbos linija pačių mažiausių vaikų tėvams Norvegijoje, į kurią per pirmuosius veiklos metus nuo 2019 m. rudens buvo kreiptasi 8 000 kartų. Jei turite sunkumų, jūs ne vieni ir pagalba yra. Ši linija yra nemokama ir anoniminė. Linija yra dalis didesnio projekto Foreldrepakke, kuriame surinkta visa medžiaga, patarimai, teorija jauniems tėvams. Tėvams pasikonsultuoti lietuviškai galima ir linijoje Foreldrestøttelinjen, kur konsultuoja savanoriai, psichinės sveikatos profesionalai.

Kviečiu klausyti!

Už vizualą dėkoju dailininkei ir dizainerei Jekaterinai Budrytei