*Naujas podcast epizodas jūsų teismui.

Stockholm-Oslo 31.3.2021

Mėgstu susikurti sunkumus ir juos spręsti – pokalbis su Vida Kilikevičiene

Vietomis pasigirstantis siaubingas kėdės girgždėjimas tikrai nebuvo planuotas garsinis efektas, bet įvyko, nors pastebėjusi stengiausi sėdėti kaip pelė po šluota ir nejudėti. Paaiškėjo, kad išsėdėti valandą visai nejudant yra sunkoka. Ir net ne fiziškai, bet emociškai. Tikiuosi, kad tai labai netrukdys klausyti, man kėdė nesugadino malonumo bendrauti.

Iš Oslo kalbuosi su kaimyninėje Švedijoje jau šešerius metus gyvenančia ir dirbančia vaikų ir suaugusiųjų gydytoja psichiatre – psichoanalitine terapeute Vida Kilikevičiene. Šiuo metu Vida dirba Stokholmo vaikų ir paauglių psichiatrijos psichoterapijos centre ir sutinka tiek švedus, tiek lietuvius, tiek ir daugelio kitų šalių atstovus. Vida konsultuoja vaikus, paauglius, jaunimą ir visą šeimą. Kalbėjome apie saugumą šeimoje, prieraišumą, depresiją, nerimą ir panikos atakas bei tapatybės kūrimą per dvi šalis ar kultūras, o dažnai dar ir naujose tėvų šeimose. Pralėkėme per nevaikiškas vaikų ir jaunų žmonių istorijas, Vida pasidalino savo įžvalgomis ir suteikė viltingų patarimų.

Pokalbyje paminėta JAV New Jersey Rutgers universiteto profesorė psichoanalitikė Nancy Mc Williams. Vida rekomenduoja jos pamėgtas knygas “Psichoanalitinė psichoterapija“ ir “Psichoanalitinio atvejo formulavimas“, pastaroji, beje, yra išversta ir į lietuvių kalbą. Lietuviškai galima rasti ir šios autorės knygą „Psichoanalitinės diagnostika“.

Man, studijuojančiai psichosintezę, psichoanalizės teorija ir praktika yra labai svarbi. Zigmund Freud yra šios psichoanalitinės krypties pradininkas ir visos psichoterapijos idėjinis tėvas, jo idėjos gyvos ir šiandien, nežiūrint to, kad psichoanalitinė terapija yra stipriai pajudėjusi į priekį. Freudo mokinys Gustavas Jungas, (O, kaip dažnai tai ištinka ne tik mokytojus, bet ir tėvus!), atsiskyrė nuo freudistų ir sukūrė savo mokyklą bei visą archetipų panteoną. Jis nėrė giliau, nei galėtų leisti vieno žmogaus ar netgi šeimos istorija, ir tyrinėjo kolektyvinę pasąmonę. O štai Freudo bei Jungo idėjų įkvėptas italų psichiatras ir humanistinės bei transasmeninės psichologijos pionierius Roberto Assagioli taip pat žengė žingsnį ir sukūrė savo, psichosintezės, mokyklą, kuri garsi savo holistiniu ir dvasiniu požiūriu. Gilindamasi į psichosintezės teoriją ir skaitydama Piero Ferrucci ar Kenneth Sørensen negaliu nejusti stovinti ant didžiųjų protėvių psichoanalizės teorijos ir jungiškos psichoterapijos kūrėjų pečių. Kalbėdama su psichoanalizės atstovais juntu, kad kalbame viena kalba, užduodame panašius klausimus, kasamės gilyn į vaikystę, kurioje norime rasti ir skaudulius, ir gydomąjį eliksyrą, kad paskui galėtume kartu džiugiai juoktis, graudžiai paliūdėti ir, kaip jautriai pasakė Vida Kilikevičienė, susiliesti sielomis. Kiekvienas sutiktas unikalus atvejis ir asmenybė profesinėje veikloje gali atnešti tik vieną atpildą terapeutui – kliento gyvenimo pagerėjimą, pasiekeitimą į gera. Tai išties yra bendros kūrybos aktas.

Mane šis pokalbis be galo įkvėpė ir paskatino toliau domėtis, skaityti, mokytis, tobulėti. aš irgi susikūriau sau sunkumų ir dabar stengsiuosi juos įveikti. Laimė yra pakeliui sutikti žmonių, su kuriais bendravimas yra lyg atsigerti iš kalnų šaltinio karštą vasaros dieną pakeliui aukštyn.

Kviečiu valandą pabūti drauge.

Už vizualą dėkoju dailininkei ir dizainerei Jekaterinai Budrytei

Daugiau apie mane tinklapyje foreldrekommunikasjon.no norvegiškai.