Kalbėjomės su Loreta Vilkyte apie dvikalbystę ir užkabinome selektyviojo mutizmo temą. Šis sindromas nėra dvikalbystės pasekmė, tačiau yra susijęs tiek, kiek vaikas patirias streso ir nerimo adaptuodamasis naujoje aplinkoje. Po pokalbio podcaste sulaukiau apie tai klausimų, todėl čia pasidalinsiu informacija, kuri tikiuosi, bus naudinga ir užves ant kelio, jei ir jūs susidūrėte su selektyviniu mutizmu ir ieškote atsakymų.

Suradau japonišką komiksą, kuriame vaizdingai ir aiškiai pasakojama apie mergaitę, kurią ištiko selektyvaus mutizmo sindromas. Žemiau yra šio komeikso pradžia, paspaudę nuorodą rasite visą istoriją.

Taip pat jūsų dėmesiui Loretos Vilkytės komentaras apie selektyvųjį mutizmą:

Selektyvusis  mutizmas, dar vadinamas nerimo sutrikimu (anxiety disorder) – tai nuolatinis vaiko nesugebėjimas kalbėti aplinkoje kurioje iš jo tikimasi kalbėjimo (pvz. mokykloje). Nors, iš esmės, tai nėra dažnas sutrikimas , tačiau daugėja tyrimų teigiančių, kad vaikai iš emigrantų bei kalbinių mažumų šeimų tokią  būklę kenčia daug dažniau nei vietiniai vaikai. (Amerikos psichiatrų asociacija, 2013; Mayworm, Dowdy, Knights ir Rebelez, 2015; National Association of School Psychologists, 2017)

Ne paslaptis, kad emigrantų vaikai vos pradėję lankyti mokyklą dažnai laikomi tyliais ir nepakankamai gerai mokančiais daugumos kalbą, nes antrosios kalbos išmokimui reikia ir laiko ir įvairių kognityvinių bei socialinių mokymosi strategijų. Nemokantis kalbos vaikas turi pereiti nuo vadinamojo tylaus laikotarpio kuomet jis tik klauso ir mintyse repetuoja naująją kalbą iki verbalaus bendravimo kuomet pradedama kalbėti naująja kalba.  Vieni vaikai šiame periode pasilieka ilgėliau kiti trumpėliau. Tylus ir pasyvus mokymosi periodas nieko bendra su mutizmu neturi – šiuos skirtumus aiškiai gali atskirti eilinis pedagogas. Sunerimti ir kreiptis į specialistus reiktų tuomet jei tėvai arba mokytojai pastebi, kad nuolatiniu tapusį vaiko tylėjimą lydi įvairūs nerimo arba patirto streso simptomai tokie kaip nervingumas, įvairios baimės, atsiribojimas ar perdėtas jautrumas.

Pedagogams arba tėvams įtarus, kad vaikas galbūt išgyvena selektyvaus mutizmo pasireiškimą patartina pasigilinti į priežastis dėl kurių galėjo išsivystyti šis nerimo sutrikimas. Pavyzdžiui, imigranto vaikui nepalanki edukacinė (trūksta pagalbos besimokantiems antrąją kalbą), arba socialinė erdvė (bendraamžiai nedraugiški svetimšaliui mokykloje) gali būti selektyvaus mutizmo priežastimi. Išankstinis ar net šovinistinis požiūris į vaiko gimtąją kalbą ar kultūrines tradicijas, silpni tėvų ir mokyklos santykiai kai vaikui reikalinga konstruktyvi pagalba irgi gali būti selektyvaus mutizmo priežastimi. Taip pat reikia nepamiršti, kad tėvų imigracija gali būti susijusi su jų vaikų nerimo sutrikimo pasireiškimu (Akultūrizacinis stresas).

Dabar planuoju straipsnį, kur išsamiai panagrinėsiu bendrąjį adaptacijos sindromą, jo ypatybes, įvairias žmogaus reakcijas į tam tikrus dirgiklius, taip pat kaip tai veikia vaikus. Šis sindromas dažnai pasireiškia migracijos pagrindu dėl patiriamo streso, o vaikams kartais pasireiškia seletyvinis mutizmas bei kiti simptomai ir sutrikimai.