Kadaise, kai dar nebuvo Covid-19 pandemijos, susipažinau su Aurima Diliene, gyvenančia Bordo, Prancūzijoje apie šešerius metus. Aurima, kaip ir aš, emigrantė, o mus supažindino dabar jau taip pat emigrantė Nyderlanduose Rasa Sagė, kurianti tinklapį “Apie santykius“ bei podcastą “Ir nėr kūrybai pabaigos“, o taip pat parašiusi lengvą ir įraukiančią knygą “Laimingi žmonės keliauja dviračiais“. Lietuvių diasporos tinklas veikia tikrai gerai – su Rasa kontaktas atsirado per Rūtą Mataitytę – rašytoją ir (nebestebina) emigrantę visai netoli manęs Norvegijoje.

Su Aurima Diliene, psichiatre ir psichoterapeute, greitai atradome bendrų temų ir svarstėme, kad būtų puiku pasikviesti į vieną Voksne for Barn Tillt retreatų gamtoje mamoms, o gal surengti seminarą arba naujos knygos pristatymą Osle. Manėme, kad 2020 m. kartu nuveiksime ką nors smagaus. Žinoma, dabar jau aišku, kad anie metai buvo ne tie metai. Visi mažiau ar daugiau įstrigome ten, kur esame iki šiol, ir įsibedėme į ekranus.

Per 2020 m. turėjau laiko daug skaityti ir mąstyti. Išsikristalizavo du stiprūs norai – pagaliau imti studijuoti psichoterapiją ir imti kurti podcastą. O norus anot Aurimos Dilienės reikia pagal galimybes įgyvendinti, nes tai mūsų emocinis kuras ir rūpinimasis savimi). Su abiem norais judu į priekį.

Man 2020 m. labai pasisekė, gavau paskaityti porą knygų, kurios dar nebuvo išvydę dienos šviesos, taip sakant iš pačio kūrėjų rankų dar prieš išleidžiant. Buvau be galo pamaloninta tokio pasitikėjimo ir didžiavausi dovanomis. Didžiulis ačiū už šią galimybę! Viena tų knygų buvo Aurimos Dilienės “Privati praktika“ . Tai psichoterapeutės užrašai, man itin patinkantis žanras, kuri pamilau nuo Irvin D. Yalom knygų. Ir ši knyga patiko. Savo nuoširdumu, atviru dalinimusi ir dviem susipynusiomis asmeninio ir profesinio gyvenimo linijomis. Mind blowing septynių vaikų mamos ir psichoterapeutės išgyvenimai, mintys ir patirtis.

Taip pat gavau dovanų, kol laukiau užgimstant naujosios knygos, ir “Laiškus iš Bordo“ bei perskaičiau savipagalbos knygą “Šeima – komandinis žaidimas“.

Visų pirma, knygose atradau pažįstamus ir mano pačios ICDP grupėse naudojamus prieraišumo tipus, penkias meilės kalbas bei sąmoningos ir pozityvios tėvystės idėjas. Labai artima pasirodė ir psichoterapeutės pozicija. Aurima Dilienė savo tinklapyje sako naudojanti Tranzakcinės Analizės, Individualiosios (Adlerio) psichologijos, Visbadeno Akademijos pozityviosios psichoanalitinės psichoterapijos, Šeimos ir porų santykių konsultavimo ir praktinės Trečiojo tūkstantmečio psichologijos pagrindą. O aš esu pasirinkusi Analitinės ir tranzakcinės psichoterapijų atšaką psichosintezę. Tai artimas savo dvasia požiūris į žmogaus vidinį pasaulį ir santykius tarp žmonių. Tikiu, kad gydo ir augina tarpusavio pasitikėjimas ir tikėjimas, kad žmogus savo esme yra geras, gali keistis ir keisti savo aplinką, kad šeimoje ar bet kuriuose kituose artimuose santykiuose žmonės gali būti komanda, kurios nariai vienas kitam padeda, palaiko, atleidžia ir leidžia klysti.

Antra, knygose yra daug patarimų, pratimų ir užduočių, kuriomis galime sau padėti net nelankydami terapijos. Štai pavyzdžiui, savo norus gražioje užrašų knygelėje ar kad ir telefono užrašinėje galime pradėti jau dabar. Paspoilinsiu iš “Privačios praktikos“: surašykite bent 50 savo norų, mažų ir didelių, įmanomų ir tolimų, ir pasinaudokite šiuo banku, kai jums bus sunku ir truks motyvacijos bei energijos eiti į priekį. Išpildę nediduką savo norą, pasipildysime geros energijos, turėsime daugiau resursų įveikti iššūkius. Reikia susiormuoti tokį įprotį. Kažkur girdėjote? Daug dalykų esame girdėję, lyg ir žinome, tereikia daryti. O tai ne taip ir lengva. Žinoma, terapijoje klientas turi žmogų, kuris ne tik tiki jo būsimu progresu, sukuria empatinį ryšį, bet ir nukreipia bei primena kurlink ir kaip judėti.

Galiausiai, buvo įdomu stebėti konsultuotis atėjusių žmonių transformaciją, atradimus ir savęs pažinimą ir priėmimą. Visi aprašyti atvejai yra lietuvių, gyvenančių ne Lietuvoje. Emigrantų. Jei esate vienas tokių, atrasite save kai kuriuose jausmuose, mintyse ir pasimetimuose. Be to, knygos stilius labai sklandus ir skaitymas slysta lyg peilis sviestu. Tai visada yra didelis pliusas, juk svarbu ne tik tai, ką pasakome, bet ir kaip. Čia aiškiai, logiškai ir įtraukiančiai. 352 psl. per tris vakarus.

Grįžtant prie mūsų gražių pernykščių planų – jokio gyvo kontakto, akivaizdu, neįvyko, tačiau noras pasimatyti nedingo, todėl ėmėme ir pasimatėme (kaip ir daugelis dabar) per ekraną. Galite pasižiūrėti arba pasiklausyti. Pirmas blynas, gan baisu, bet už atsiliepimus būsiu LABAI dėkinga. O visų labiausiai AČIŪ Aurimai Dilienei, su kuria taip saugiai, greitai ir neskausmingai šiandien debiutavau vaizdo ir garso formatais – 21.01.20 tapo man šiokia tokia gimimo data 🙂

Video YouTube
Audio Anchor ir Spotify