Teksto suvokimas – dažna vaikų problema, kuri atsiliepia pasiekimams mokykloje. Geri mokymosi rezultatai faktiškai reiškia, kad vaikas arba neturi skaitymo problemų, arba su atitinkama pagalba jas įveikia. Skaitymo efektyvumas reikalingas beveik visuose dalykuose ir tik auga lipant iš vienos klasės į kitą. Kas svarbu ir ką daryti, kad vaikas sklandžiai skaitytų?

Sakyti, kad vaikai mažai skaito, yra neraštingi, sėdi įsikniaubę į ekranus yra viena vertus tušti žodžiai, kurie nepadeda, o kita vertus, netiesa. Juk pastebime, kad vaikai ir užsienio kalbų greitai mokosi žiūrėdami filmukus Youtube, ir skaityti mikliai pramoksta žaisdami internetinius žaidimus. Vaikai nemažai skaito ir rašo savo socialinėse medijose. Tačiau tekstai ir įgūdžiai, reikalingi internetinėje erdvėje yra ne visai tokie, kurie reikalingi stiprinti akademinį raumenį. Čia svarbūs tampa ilgesni, sudėtingesni tekstai, kuriuos įsisavinti yra sunkiau ir reikalauja pasiruošimo.

Skaitymo efektyvumui dažniausiai priskiriami du gebėjimai, kuriuos stebi mokytojai ir signalizuoja, jei pastebi atsilikimą. Tai yra skaitymo greitis ir teksto suvokimas. Akivaizdu, kad vyresnėse klasėse perskaityti reikia vis daugiau įvairių dalykų medžiagos, todėl svarbus yra greitis. Skaitymo tempas svarbus ir tam, kad būtų įmanoma pamėgti knygas ir grožinę literatūrą. Visi pradedantys skaitytojai, nesvarbu ar tai pradinukai jungiantys raideles, ar suaugusieji, besimokantys naujos kalbos, susiduria su nemaloniu barjeru – mintys šuoliuoja daug greičiau nei į priekį kasasi skaitomas tekstas. Todėl pasidaro nuobodu, o taip pat sunku susikaupti, nes smegenys turi tiek “laisvų skylių“, kad ima lįsti visokios visai nesusijusios mintys. Vaikas dažniausiai taip ir įvardija – nuobodu, neįdomu, nepatinka skaityti. Taigi, pirmieji skaitymo žingsniai nėra natūraliai įtraukiantys, todėl pradžioje vaikui reikia padėti ir pasistengti, kad jis greičiau tobulėtų ir imtų skaityti jam komfortišku tempu. Tai reikalauja visų pirma praktikos, o iš vedlio (mokytojo ar tėvų) – pagalbos ir motyvavimo.

Antrasis skaitymo kompetencijos elementas yra teksto suvokimas. Pastebima, kad vis dažniau vaikai skaito ir netgi skaito greitai, tačiau paklausti, ką perskaitė, negali sklandžiai atsakyti. Jei nepadėsime vaikui gana anksti, jis neišvengiamai susidurs su sunkumais ne tik humanitariniuose dalykuose, bet ir tiksliuosiuose moksluose. Matematikoje tekstinės užduotys prasideda gana anksti, reikalauja logikos, jas reikia gerai suvokti ir įsiskaityti.

Teksto suvokimas apima du esminius elementus: atkoduoti prasmę ir perskaityti atskirus žodžius. kitais žodžiais tariant, reikia ir sujungti reikšmes į vientisą turinį, ir matyti atskirus prasminius vienetus.

Neseniai pasirodė naujas Oslo ir Oxfordo universitetų mokslininkų bendras tyrimas apie tai, kas turi įtakos vaikų kalbos bei skaitymo gebėjimų raidai. Mokslininkai turėjo tikslą išsiaiškinti, kas padaro vaikus gerais, efektyviais skaitytojais. Sąvoka “geras skaitytojas“ reiškia, kad vaikas gerai supranta ir įsisavina tekstą, kurį skaito. Iš Oslo universiteto dalyvavo postdoktorantės Hanne Næss Hjetland ir Ellen Brinchmann iš specialiosios padagogikos katedros. Aš, kaip visada, ieškojau informacijos ir apie dvikalbius, daugiakalbius, imigrantų vaikus, tačiau specifiškai šis aspektas tirtas nebuvo. Visgi, žinant, kokių iššūkių gali turėti daugiakalbiai, nesunku pritaikyti gautas žinias būtent mūsų, lietuvių augančių ne Lietuvoje, vaikų grupei.

Mokslininkai ištyrė 15 pastarųjų metų studijas apie vaikų kalbos raidą ir skaitymo gebėjimus. Jie pasirinko 64 tyrimus iš įvairių šalių, kuriuose buvo stebimas vaikų kalbos ir skaitymo vystymasis nuo darželio metų toliau mokykloje. Šį studija priklauso metaanalizės sričiai, tai reiškia, kad Oxfordo bei Oslo mokslininkai apibendrino ankstesnių tyrimų rezultatus ir padarė išvadas. Jie iškelė tikslą išsiaiškinti, kas daro didžiausią įtaką geriems skaitymo įgūdžiams ir kodėl vieniems sekasi labai gerai, o kitiems nelabai.

Paaiškėjo, kad skaitymo gebėjimams svarbūs anksčiau įgauti mąstymo ir kalbėjimo įgūdžiai. Tai nenustebino ir tik dar kartą parodė, koks svarbus yra ikimokyklinis ugdymas ir darželio reikšmė. Kuo anksčiau pradedama lavinti kalbinius įgūdžius, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis mokykloje, akademiniuose pasiekimuose.

Mokslininkus stebino, kodėl užduodant vieną tą patį klausimą gaunami tokie įvairūs atsakymai ir galiausiai padarė išvadas, kad skaitymo sklandumui ir geriems įgūdžiams įtakos turi labai daug aspektų.

Gebėjimai, dalyvaujantys teksto suvokime ir darantys vidutinę bei didelę įtaką, buvo sugrupuoti į šešias grupes:

1. Žodynas. Mūsų žodynas – tai žodžiai, kuriuos mokame (plotis) ir žinios, kiek išsamiai suprantame tuos žodžius ir sąvokas (gylis).
2. Gramatikos įgūdžiai. Gramatika dažnai skirstoma į morfologiją ir sintaksę. Morfologija apima mažiausius kalbos elementus, kurie turi savo reikšmę. Sintaksė yra sistema ir taisyklės, kaip žodžius galima sujungti į didesnius vienetus, pavyzdžiui, frazes ir sakinius.
3. Verbalinė atmintis, tai yra mūsų galimybė įsiminti (laikinai išsaugoti) ir apdoroti teksto informaciją
4. Raidžių suvokimas. Tai žinios apie raides: raidžių atpažinimas ir supratimas, kad raidė turi ir savo ženklą, ir garsą.
5. Fonologinė kompetencija. Žodžio garsinės struktūros supratimas, t.y. garsų žodžiuose atskyrimas ir mokėjimas juos skirtingai jungti išgaunant įvairius reikšmės niuansus. Pvz.: Kuris žodis prasideda tuo pačiu garsu kaip ir žodis vyras – vytis ar yla? (Dvikalbiams Norvegijoje sunkiau atskirti uo-o, ie-ė, e-æ).
6. Orientacija tekste arba greitis įvardijant žodžius. Kalbama apie tai, kaip greitai ir tiksliai vaikas gali pavyzdžiui, surasti tekste konkrečius skaičius ir raides arba įvardinti sinonimus, antonimus. Tai rodo, kokį kalbinį bagažą vaikas turi savo “operatyvinėje“ atmintyje, kuria gali nedelsiant naudotis.

Kaip padėti vaikui padidinti skaitymo greitį ir suvokimą?

Vienas iš pirmiausių patarimų – skaitykite su vaiku pasikeisdami, kiekvienas po nedidelę teksto atkarpą. Pradžioje vaiko teksto dalis tegul būna trumpesnė, o jūsų ilgesnė, paskui palaipsniui susilyginsite. Tai leis įveikti skaitomo teksto turinį greičiau, vaikui bus įdomiau, be to jungtinės pastangos ir bendra veikla mažesnius vaikus be galo motyvuoja.

Žaiskite Memory žaidimus, nebūtinai kalbinius, gerai veikia ir paveiksliukai, ypač jei tai ne identiški, o susiję paveiksliukai. Tai gali būti tokios poros kaip: didžiosios ir mažosios raidės, gyvūnas ir jo jauniklis, raidė ir žodžio iš tos iliustracija. Pradėti galima nuo penkių ir tada didinti iki 9 ir dar daugiau porų. Patartina pratimais lavinti vaiko šoninį regėjimą.

Verta atsiminti ir vaikystėje rašytus ir galbūt nelabai patikusius atpasakojimus. Vyresniems tiks aprašyti perskaitytą knygą ar filmą, parašyti trumpą tekstą remiantis straipsniu, girdėta istorija. Ir mažesniems, ir didesniems tiks atpasakoti girdėtą tekstą. Atsiminkite, kad tokio atpasakojimo variantas yra ir tada, kai vaikas dalijasi įspūdžiais iš darželio, mokyklos, stovyklos ar bet kurio kito įvykio.

Pratimų yra įvairių ir daug, reikia tik nuosekliai ir reguliariai tuo užsiimti, tuomet tikrai pamatysite rezultatus. Pradėjus anksti ir be įtampos yra daug šansų, kad vaikas susidraugaus su knyga visam gyvenimui.

Šaltiniai:
Preschool pathways to reading comprehension: A systematic meta-analytic review- I: Educational Research Review, 2020. Hanne Næss Hjetland, Ellen Iren Brinchmann, Ronny Scherer, Charles Hulme, MonicaMelby-Lervåg

Įvairi metodinė medžiaga