Kartais man ima atrodyti, kad visi jau žino arba turėtų žinoti apie ICDP, International Child Development Program/Tarptautinę vaiko raidos programą. Bet taip nėra, nors mano darbo valandose ji sudaro labai didelę ir svarbią dalį. Kai išgirstu klausimą: ar būtų galima plačiau apie ICDP, kas tai yra? kiekvieną kartą pasakoju ir ieškau tinkamiausių žodžių iš naujo. Tai galų gale nutariau pasidėti čia ir turėti visada po ranka.

ICDP programą sukūrė du norvegai, psichologijos profesoriai Karsten Hundeide ir Henning Rye. Dabartinė ICDP buvo pradėta formuoti 1989 m. Tais metais abu mokslininkai pristatė savo projektą UNICEF organizacijai New York’e. Nuo tada programa ėmė plačiai vystytis, buvo išbandyta įvairiose šalyse, o šiandien tėvams siūlomi ICDP kursai maždaug 40-yje šalių, ir skaičius vis auga. Norvegijoje ši programa gyvuoja beveik visose savivalybėse, o ICDP Norge funkcionuoja kaip savarankiška organizacija, rengianti mokymus ir jungianti sertifikuotus ICDP konsultantus bei trenerius. Lietuvoje ICDP nėra, bent jau kol kas. Norėčiau prisidėti prie to, kad ir Lietuvoje ji rastų savo vietą.

ICDP teorinį pragrindą iš esmės sudaro vaiko raidos teorija ir prieraišumo teorija. Norint suprasti, kaip vaikas auga, vystosi, kokie augant yra ir kaip kinta jo poreikiai, kokie iššūkiai ir galimybės atsiveria šios dvi mokslinės teorijos yra būtinos. Pagrindinis vaiko emocinis poreikis yra būti mylimam, saugiam ir jausti bent vieno suaugusio žmogaus nuolatinį, nuspėjamą rūpestį. Šis poreikis (būti mylimam, saugiam) niekur nepranyksta nei protestuojant ir atsiplėšiant nuo tėvų paauglystėje, nei išmokus savimi visapusiškai pasirūpinti, nei sulaukus savo vaikų. Tačiau būtent pirmaisiais gyvenimo metais susifomuoja saugus prieraišumas prie svarbių žmonių. Ir tas giluminis saugumas neša žmogų per visą gyvenimą, suteikia sveiką savivertę, brandų savęs pajautimą ir empatišką bei optimistišką požiūrį tiek į save, tiek ir į visus aplinkui. Suformuotą ankstyvoje vaikystėje tokią pasaulėjautą labai saugu palaužti, todėl taip svarbu, kad tėvai mokėtų atspindėti ir priimti vaiko emocijas ir poreikius.

Emocinio ryšio ir empatijos suformavimas, galima sakyti, yra ICDP programos esmė ir galutinė stotelė. Per 12 susitikimų su tėvais aptariame ir giliai išnagrinėjame šią sritį. Tačiau tai yra tik dalis kurso. Labai svarbu išdiskutuoti tėvų vaidmenį vaiko gyvenime, požiūrį į vaikystę, šeimą, laimę, sėkmę ir nesėkmę. Suvokti, su kokiu bagažu mes įžengiame į motinystę/tėvystę, kas mums padeda, kas galbūt trukdo. Nuo to ICDP kursai ir prasideda.

Be emocinio ryšio svarbus yra ir intelektinis ryšys su vaiku. Tėvai vaikams visada yra mokytojai. Norėdami ar ne, sąmoningai ar ne, bet tėvai išmoko, kas yra pasaulis, įdiegia savo vertybes per savo pavyzdį ir padeda suprasti gyvenimo reiškinius. Todėl ir patiems tėvams vertinga žinoti ir suprasti vaiko raidos dėsningumus, susiformuoti realistiškus ir palaikančius vaiką lūkesčius. Taip galėsime padėti jam augti, tobulėti, siekti savo tikslų ir, visų svarbiausia, būti laimingu. Taip pat pravartu suvokti, kaip žmogus mokosi, kokie yra būdai ir ypatumai, o taip pat kaip padėti vaikui įveikti iššūkius, kai tokių atsiranda.

Galiausiai aptariame, ką daryti, kai būtina reaguoti ir paveikti vaiko elgesį, nustatyti ribas, pasakyti ne. Čia esama įvairių strategijų ir tam tikrų taisyklių, kurios padeda nepamesti galvos ir neprarasti pasitikėjimo savo, kaip tėvų, autoritetu, kuris vaikams yra būtinas.

ICDP programą sudaro 8 arba 12 kassavaitinių susitikimų, paprastai kursai vedami dviese, o juos pabaigę dalyviai gauna pažymėjimus. Norvegijoje ICDP programa yra patvirtinta valstybės ir vyksta beveik visose savivaldybėse. Egzistuoja ne viena šios programos atmaina: standartinė, imigrantams, auginantiems vaikus su neįgalumu ar specialiais poreikiais, globėjams, gyvenantiems su vaikais skyrium, kalintiems ir dar daugiau.

Variantas, skirtas imigrantų tėvų grupėms (Minoritetsversjon), yra praplėstas iki 12 susitikimų ir taip pat įtraukia kultūrinius skirtumus ir jų įtaka auginant vaikus ne savo gimtojoje šalyje arba mišrioje šeimoje. Šiems aspektams skiriama daug dėmesio viso kurso metu. Labai pasiteisina, kad vienas iš dviejų kursą vedančiųjų yra norvegas, o kitas yra kitos tautybės ir turintis imigracijos bei adaptacijos patirties.

Pati esu sertifikuota dirbti su įvairių kultūrų tėvais, auginantiems vaikus su specialiais poreikiais ar neįgalumu, o taip pat vedu kursus paauglių tėvams. Jei susidomėjote, galite kreiptis ir mielai papasakosiu daugiau arba nukreipsiu pas ICDP koordinatorių ten, kur jūs gyvenate.

Daugiau informacijos galima rasti icdp.no tinklapyje.