Man, kaip ICDP konsultantei ir lingvistei – dvikalbystės šalininkei, dalykai, kurių nereiktų daryti, atrodo labai svarbūs. Jie net svarbesni kartais už tai, ką reiktų daryti. Nors orientuotis reiktų į pozityvą, vis dėlto tai, ko reiktų vengti, taip dažnai yra labai konkretu ir greitai įkrenta į galvą. O žinote, kaip geriausiai atsikratyti įpročių (tuoj pamatysite, tie penki dalykai ir yra įsisenėję negeri įpročiai)? Reikia juos fiksuoti ir pastebėti save darant, paskui jau žiojantis sakyti, dar vėliau kilus norui pasakyti, o galiausiai sustabdyti save jau vien prazvimbus minčiai. Tai efektyvu!  Tai tikrai veikia, tik ne iš karto, tad kantrybės!

Nesakykite šitaip savo dvikalbiui vaikui

Dauguma mūsų nesame be nuodėmės, bent vieną ar kelias frazes tikrai atrasite sakę, o dar daugiau būsite girdėję. Frazės atrodo gana nekaltos, lyg ir negali padaryti daug žalos, bet… paklauskite savo vaikų, kaip jie jaučiasi tada, kai jiems taip pasakoma, paprašoma, paklausiama. Vyresni atsakys, žiauriai užknisa. O tie, kurių vaikai, dar per maži jums atsakyti patys, patikėkite manimi, turiu tris dvikalbius vaikus ir pati užaugau dvikalbė – tai tikrai erzina!

1. “Neteisingai. Taip nesakoma“

Būkite ypač jautrūs ir santūrus taisydami savo vaikus ir ypač kitų žmonių akivaizdoje. Visų pirma, tokie komentarai nemalonūs, o jautresniems gali žlugdyti savivertę ir pasitikėjimą savimi.  Vaikai juk nori , kad tėvai jais didžiuotųsi, pagirtų, o ne nusiviltų. Kitas aspektas yra tai, kad kritikuodami, taisydami kalbą jūs asocijuojate tą kalbą (ir tubūt tai yra lietuvių kalba, o jūs gyvenate ne Lietuvoije, ar ne?) su kažkuo nemaloniu / ko vaikas nesugeba, kas sukelia tėvų negatyvą, kritiką. ar tikrai norite, kad jūsų gimtoji kalba turėtų tokias asociacijas? Kaip jūsų manymu tai gali paveikti vaiko norą kalbėti, rašyti lietuviškai?

Geriau yra tiesiog pasakyti teisingai, galima pridėti, kad “lietuviškai sakome xxx“. Būkite pasiruošę pakartoti tai kelis/keliolika kartų (neutraliai, be emocijų) galų gale vaikai vistiek įsisavins.

Daugiau šia tema:

Kaip padėti vaikams būti dvikalbiams

Kaip auginti dvikalbį vaiką. Kas domina tėvus ir kas pedagogus?

2. “Parodyk, kaip moki kalbėti … kalba“

o, taip. Pagunda didelė, juk norime pasirodyti ir parodyti vaiko sugebėjimus, tačiau tai tikrai bloga mintis. Visų pirma, vaikai nėra cirko artistai ir neprivalo surengti šou jūsų draugams ar giminėms. Kai kurie vaikai drovūs ir nelinkę kalbėti prieš auditoriją, jiems tai bus stresas. Net jei jusų vaikui patinka pasirodyti prieš kitus, yra rizika, kad taip paskatinsite jo pasipūtimą ar nuomonę, kad jis pranašesnis už kitus vien todėl, kad moka daugiau kalbų.

Geriau yra tiesiog paklausti vaiko “Ar gali pasakyti tai x kalba? Galėtum pamokyti x kalbos?“ Pamokyti reiškia prisiimti šiek tiek atsakomybės, o ne pasirodyti.

3. “Gausi dovanų/atlygį, jei kalbėsi … kalba“

Na, tai yra pats tikriausias papirkinėjimas. Kyšis. Žinoma, kad tai veikia, tačiau vaiko motyvacija ir yra atlygis, kurio jis nori, o ne noras kalbėti x kalba. Tai niekaip neskiepija meilės jūsų gimtajai kalbai ir nesuartina vaiko su jo kilmės kultūra, nes nera vaiko pasirinkimas.

Geriau yra paieškoti būdų, kodėl vaikui kalbėti x kalba yra smagu, sukurti teigiamų asociacijų su kalbos vartojimo situacijomis. Knygos, filmai, bendra veikla su kitais vaikais arba tam tikros veiklos, žaidimai, kurių kalba visada kalbatės savo gimtąja kalba yra gera alternatyva kyšiui.

Daugiau šia tema:

Supranta, bet nekalba – kodėl? 

Kaip paskatinti skaityti? Negi papirkinėti?

4. “Tavo brolis/sesuo kalba geriau nei tu“

vaikų lyginimas. Taip ir šiuo atveju turėtume vengti, vengti, vengti. Vaikams skaudu, kai juos lygina, tai visiems nemalonu, bet neigiamos emocijos savo sesers ar brolio atžvilgiu yra tikrai  nieko gero. Visi mes individualybės, pradedame vaikščioti, kalbėti, tarti įvairius garsus savo laiku, pačiu geriausiu mums laiku. Šią liniuotę tikrai verta slėti kuo giliau. Visi vaikai yra pakankamai geri, gabūs ir jų pakanka tokių, kokie jie yra.

Jei jums atrodo, kad vaiko kalbos raida atsilieka, galbūt reiktų išsamiau pasidomėti ir rasti būdų paskatinti vaiko raidą, o gal net pasitarti su specialistu. Tačiau lyginimas su kitais ir šiuo atveju niekaip nepadės, o gali būti meškos paslauga.

Daugiau šia tema:

Language Development in Bilingual Children

Speech Delay in Bilingual Children

Žaidimai dvi-/daugiakalbėms šeimoms

5. Nieko nesuprantu, kalbėk … kalba

Vaikas dalinasi, reiškia savo jausmus ir mintis jums. Bendravimas yra vienas pagrindiniu vaiko (ir suaugusiojo) poreikių, ir vaikas linkęs komunikacijai rinktis kalbą, kuri jam lengviausia. Dėl to jis neturėtų baudžiamas. Šitaip sakydami atstumiame vaiką, paliekame jį vieną su savo mintimis ir rizikuojame, kad jis užsisklęs. Todėl niekada neturėtume to sakyti vaikui. Atvirkščiai, vaikas turėtų žinoti, kad visada gali jums pasipasakoti, pasiguosti, pasidžiaugti, nesvarbu kaip ir kokia kalba, bet njis bus išklausytas ir išgirstas.

Geriau yra tiesiog priminti, kad, pavyzdžiui, namie kalbamės x kalba. arba pasiūlyti pagalbą reiškiant mintis, surandant reikalingus žodžius. Būtent tokiais atvejais jūs galite bendradarbiauti.

Daugiau šia tema:

Gerieji resursai online

Keistis niekad nevėlu

Niekad nevėlu pasikeisti į gera, pakeisti prastus įpročius geresniais ir kurti stipresnį ryšį su vaikais. Pastangos ir nusiteikimas, net ir jūsų impulsas daryti kitaip perskaičius šį tekstą jau yra teigiamas  pokytis. Jums ir jūsų vaikams pasiseks!

Šis įrašas parengtas remiantis Chontelle Bonfiglio straipsniu 5 Things NOT to say to your Bilingual Child mano mėgstamame bloge  Bilingualkidspot