Šio tyrimo rezultatų seniai nekantraudama laukiau. Vieną tyrimo autorių Anją Bredal buvau susitikusi ir truputį kalbėjausi. Ji bendravao labai korektiškai ir santūriai. Tai turbūt yra reikalinga mokslininko objektyvumui išlaikyti.

Ir štai tyrimo rezultatai – išvados, apibendrinimai ir rekomendacijos – ištyrus konkrečias vaiko teisių bylas, kuriose buvo perimta vaiko globa. Būtinai diskutuosime kompetencijos grupėje prie Vaiko, jaunimo ir šeimos ministerijos (BUFDIR) rudenį.

 

Trumpa pagrindinių išvadų santrauka

1. Vaiko teisės tarnyba (VTT) rimtai reaguoja į susirūpinimo pranešimus (bekymringsmeldinger) dėl smurto. Tokiais atvejais su vaikais kalbamasi, jų klausomasi ir jais tikima. Ypač jei tėvai neigia kaltinimus, įtraukta politicija ir vaikai yra skubiai paimti iš namų. Tokie atvejai kelia naujus reikalavimus VTT traktuojant tėvus. Visų pirma rekomenduojama persvarstyti VTT naudojamą pripažinimo paradigmą, t.y. kad tėvai turi pripažinti, kad jie smurtauja, tam, kad juos būtų galima laikyti galinčius priimti pagalbą.

2. Vaiku yra tikima, jo išklausoma apskrities tarybos bylose. Visgi, retai pažymima, kokią informaciją vaikas gavo ir ar pokalbiuose su vaiku buvo vertėjas. Kalbantys vaiko vardu turėtų įtraukti daugiau klausimų apie vaiko etninę, kultūrinę, religinę ir kalbinę tapatybę.

3. Neretu atveju byloms būdinga, kad tėvai demonstruoja nenorą bendradarbiauti dalyvauti, ir VTT nepavyksta sukurti dialogu remtus santykius. Tai didelis iššūkis VTT darbe, ir kyla pavojus, kad byloje nebus pakankamai išaiškintos visos aplinkybės. Reikia vengti tendencijos iš naksto laukti nepasitikėjimo ir traktuoti tai kaip tėvų bruožą.

4. VTT bendravime su tėvais mažai atsižvelgiama į kultūrinius skirtumus, o taip pat į tai, kaip apibrėžiama ir išreiškiama rūpinimosi vaiku kompetencija. Be to, mažai dėmesio skiriama kultūriniams komunikacijos stilių skirtumams ir tam, kaip tai gali įtakoti supratimą ir nesusipratimus tarp VTT, vaikų ir tėvų. Yra didelis naujų metodų ir alternatyvių vertinimo ir pagalbos būdų, kurie papildytų šiuo metu dominuojančius pokalbiu ir refleksija paremtą metodologiją, poreikis.

5. Ypatingai išsiskiria atvejai, kuriuose vaikas yra skubiai paimamas iš namų po to, kai jis praneša apie smurtą jo atžvilgiu. Šie atvejai turitą savitą dinamiką ir laikas paklausti ar tokia dinamika pati neskatina tokių skubių perėmimų tikimybės.  Ypač problematiškas yra didelis dėmesys vaiko ir tėvų tarpusavio bendravimo ataskaitoms šiose bylose. Reikia daugiau žinių apie šio tipo bylas ir tobulesnių metodų.

6. Nepatvirtintas leidimas gyventi, atsisakymas suteikti prieglobstį ir kita su imigracija susijusi problematika gali paveikti tėvų sugebėjimą rūpintis savo vaikais. Tačiau į tai atkreipiama mažai dėmesio VTT it apskrities tarybos vertinimuose. Reikia geriau suprasti skirtingų vyriausybių reglamentų ir teisnės bazės svarbą, kai vaiko teisių ir imigracijos bylos vyksta lygiagrečiai.

7. Medžiaga, susijusi su tautine romų mažuma, buvo labai ribota. Susidaro įspūdis, kad VTT sunku užmegzti kontaktą su tėvais ir rasti efektyvių pagalbos veiksmų. Šeimos turi
kompleksinių problemų ir dažnai kraustosi. VTT ir apskrities tarybos mažai atsižvelgia į  kalbinius ir kultūrinius skirtumus.

___

Visą tyrimą nemokamai atsisiųskite čia

Omsorgsovertakelser og etniske minoriteter
En gjennomgang av saker i fylkesnemnda
MONICA FIVE AARSET & ANJA BREDAL
Norsk institutt for forskning om oppvekst, velferd og aldring
NOVA Rapport 5/2018