Mane seniai kamavo klausimas, kaip mūsų vaikams sekasi mokykloje, kaip jie jaučiais, kokie jų pasiekimai lyginant su norvegų dauguma ir kitų tautybių moksleiviais. Daug bendrauju su tėvais, dukart per metus susiduriu ir su bebaigiančiais mokyklą (jau nevisai) vaikais, bet visgi norėjau aiškesnio objektyvesnio vaizdo. Ir štai – tyrimas, kurio ilgai laukiau ir dabar noriu aptarti.
Naujas NOVA tyrimas apie imigrantų vaikus vidurinėje mokykloje (Trivsel og utdanningsdriv blant minoritetselever i videregående. Hvordan forstå karakterforskjeller mellom elever med ulik innvandrerbakgrunn?) Nova. ANDERS BAKKEN & CHRISTER HYGGEN).
Šį tyrimą inicijavo NOVA (Norsk institutt for forskning om
oppvekst, velferd og aldring), įkurtas prie universiteto OsloMet (OsloMet –
storbyuniversitetet (anksčiau buvęs HiOA)). NOVA tyrėjai pasiūlė IMDi projektą, kuriame būtų išnaudotas Ungdata potencialas ir duomenys.
Tyrimo rezultatai paskelbti 2018 m. sausį. Duomenys yra surinkti per Ungdata apklausas, kuriose atsakinėjo patys vidurinių (videregående) moksleiviai 2015–2017. Duomenys apima apie 68.000 mokinių iš maždaug 250 vidurinių mokyklų visoje šalyje atsakymus. Tyrimo ataskaitoje apibrėžimas “imigrantų jaunimas“ (ungdom med innvandrerbakgrunn) reiškia visus, kurie turi du užsieniečius tėvus. Tai sudaro 14,6 procentų visų moksleivių ir apima tiek gimusius Norvegijoje, tiek atvažiavusius čia.
Kas paaiškėjo?
Nenuostabu, kad mokinių kilmė turi didelę reikšmę rezultatams mokykloje. Geriausius ir blogiausius skiria beveik vienas balas. Iš 20-ies skirtingos kilmės šalių imigrantų, kurios buvo tyrime, šešios pasirodė taip pat, kaip ir daugumos (norvegų) moksleiviai. Tai Vietnamas, Vokietija, Bosnija-Hercegovina, Skandinavija, Rusija ir India. Trijų šalių mokiniai atsiliko labai nežymiai (tik 0.2 balo) – tai Iranas, Šri Lanka ir Lietuva. Nestipriai (0.25-0.35 balo) atsiliko ir vaikai iš Kosovo, Maroko, Pakistano, Filipinų ir Lenkijos. O štai blogesni rezultatai (daugiau nei 0.5 balo) atvažiavusiųjų/turinčiųjų tėvus iš Tailando (didžiausias atotrūkis) bei Eritrėjos, Afganistano, Somalio, Irako ir Turkijos.
Socioekonominės sąlygos taip pat turi daug reikšmės. Paaiškėjo, kad imigrantų vaikai labiau siekia išsilavinimo, deda daugiau pastangų ir taip kompensuoja žemesnį socialinį statusą bei trumpą gyvenimo šalyje laiką. Imigrantų atžalos darbui namuose skiria daug daugiau laiko ir didesnė jų dalis galvoja eiti mokytis toliau, siekti aukštojo mokslo. Taip pat daugiau imigrantų vaikų mano, kad gerai mokytis yra aukštesnio statuso požymis. Čia dar reiktų pažymėti, kad daugelis imigrantų grupių atstovų teigia, kad mokykloje jaučiasi prasčiau nei jų bendraamžiai norvegai. Tačiau tai nepaaiškina pažymių skirtumo. Jo nepaaiškina ir gyvenamoji šalies vieta, nors skirtumai įvairiose Norvegijos vietovėse varijuoja gan stipriai.
Akivaizdu ir tai, kad didesnį išsilavinimą turinys bei labiau pasiturintys tėvai suteikia vaikui geresnes galimybes ir resursus mokytis ir pasiekti geresnių rezultatų. Tai jau seniai žinoma. Svarbu ir tai, kad bendrai paėmus daugumos imigrantų vaikų padėtis yra gerokai blogesnė, tačiau tarp grupių yra dideli skirtumai. Materialinės padėtis buvo matuojama tokiais visiems ir vaikams suprantamais kriterijais kaip tėvų išsilavinimas, knygos namuose, savas atskiras miegamasis, kompiuterių ir planšečių kiekis namuose, automobilių skaičius, atostoginės kelionės. Koreliacija tarp materialinės padėties ir rezultatų mokykloje yra. Mokiniai, kurių tėvai kilę iš Eritrėjos, Somalio,
Afganistano, Maroko ar Turkijos gyvena prasčiau, o mokiniai kilę iš Skandinavijos, Vokietijos, Rusijos ir Lietuvos gyvena panašiai kaip ir dauguma, t.y. norvegai, arba nežymiai prasčiau. Gana logiška, kad lyginant imigrantų vaikus, kurių materialinė padėtis yra panaši, rezultatai taip pat yra panašūs. Įdomu, kad išsiskiria imigrantų vaikai iš Vietnamo – jei lyginti atsižvelgiant į materialinę padėtį, šios šalies vaikų rezultatai yra net 0.3 balo geresni.
Aukštesnis socioekonominis statusas teigiamai susijęs su gera emocine savijauta mokykloje. Daugiau resursų turinčiose šeimose augantys vaikai yra labiau motyvuoti siekti aukštesnio išsilavinimo. Imigrantų vaikai šiuo atveju dar mano, kad geresni pažymiai lemia aukštesnį statusą bedramokslių tarpe. Jie tai demonstruoja skirdami daugiau laiko mokymuisi namuose, t.y. namų darbams.
Gyvenimo trukmė Norvegijoje turi didelės reikšmės. Atvykę į šalį mokyklinio amžiaus pasiekia mažesnių rezultatų negu gimę užsienyje arba atvykę iki šešerių metų amžiaus. Geriausius ir blogiausius skiria 0.4 balo. Jei lyginti tik vienodai laiko gyvenančius šalyje – jų mokyklos rezultatai supanašėja. Visgi, kai kurios grupės net esant trumpam gyvenamajam laikui pasiekia tokių pačių gerų rezultatų kaip dauguma. Kitaip tariant, šie vaikai pasiveja savo bendramokslius norvegus greičiau nei kiti. Išsiskiria Vokietija, Skandinavija ir Rusija, o vaikų iš Lietuvos rezultatai prilygsta mokiniams iš Vietnamo, kurių pasiekimai, kaip jau anksčiau minėta, yra aukščiausi.
Tyrimas parodė, kad kai kurios grupėse pastebimas didesnis noras siekti aukštesnio išsilavinimo. Panašiai čia elgiasi tiek norvegai, tiek vaikai kilę iš Vokietijos, Skandinavijos, Rusijos, Lietuvos ir Lenkijos. Tai, kaip jau minėta, susiję su socioekonomine padėtimi, tačiau išimtis yra Lietuvos ir Lenkijos vaikai, kurių motyvacija siekti aukštesnio išsilavinimo beveik neturi ryšio su jų šeimos materialine padėtimi.
Reziumuojant dar būtų galima paminėti, kad nei mokykla, nei šalies gyvenamoji vieta labai didelės reikšmės neturi.
Kaip sekasi lietuviams?
Įdomu patyrinėti duomenis konkrečiau, pasižiūrėti į lietuvių skaičius.
Lietuvių kilmės vaikų rezultatai mokykloje (pažymiai) atsilieka labai nežymiai nuo daugumos moksleivių.
Studijų krypties pasirinkimas, kurį priima moksleiviai stodami į vidurinę gerai atspindi požiūrį į tolimesnius planus ir norą siekti aukštesnio išsilavinimo. Reikia turėti galvoje, kad pagrindinėse mokyklose (ungdomsskole) gana daug informacijos apie amatų pasirinkimą, jos nepalyginamai daugiau nei apie aukštąsias mokyklas ir specialybes.
Studijų krypties stojant į vidurinę pasiskirstymas pagal kilmės šalį.
Kaip atrodo šeimų materialinė padėtis pagal kilmės šalį. Lietuviai viduryje.
Socio-ekonominė padėtis pagal kilmės šalį. Tamsesnė spalva reiškia geresnę padėtį.
Pažymiai ir pasiekimai yra susiję su psichologine savijauta ir jausmu, kad esi grupės dalis. Mokiniai turėjo atsakyti, ar jie sutinka su teiginiais: “Patenkintas mokykla“, “Man patinka mokykloje“, “Aš rūpiu savo mokytojams“, “Aš gerai jaučiuosi (savas) tarp kitų moksleivių“, “Man negera, kai pagalvoju apie mokyklą“. Apačioje pirmoje lentelėje matome, kaip skiriasi daugumos ir imigrantų kilmės mokinių atsakymai, antroje palyginami berniukai ir mergaitės. O dar žemiau trečia lentelė rodo pasiskirstymą pagal kilmės šalį.
Mokinių emocinė savijauta mokykloje
Mokinių emocinė savijauta mokykloje. Mergaitės ir berniukai.
Ši lentelė šiek tiek nuliūdino. Mūsų lietuvaičiai vaikai gerai mokosi, greičiau už kitus pasiveja daugumos vaikus, siekia aukštesnio išsilavinimo, tačiau pagal emocinę savijautą nusileidžia toms šalims, kurių vaikai ir mokosi, ir jaučiasi gerai (pvz. Vokietija) arba gerai jaučiasi nežiūrint to, kad prasčiau mokosi (pvz. Somalis). Ar tai rodo, kad mes lietuviai, esame truputį pesimistai? Teisybės dėlei reikia pastebėti, kad emocinė savijauta yra visų gana gera, apskritai Norvegijos rezultatas šioje srityje yra labai neblogi, be to imigrantų vaikų savijauta nuo daugumos skiriasi tik nežymiai.
Vidurkis atsakymų apie savijautą mokykloje pagal kilmės šalį.
O dabar pažiūrėkime, kiek laiko skiria namų darbams daugumos ir imigrantų kilmės vaikai, berniukai ir mergaitės. Šie skaičiai yra vidurkis, nurodyta minutėmis per dieną. Mano nuomone, skirtumai yra nemenki. Pusantro karto daugiau yra daug! Nenustebino tik mergaitės, jos uolesnės, kaip ir galima numanyti.
O kaip atrodo namų darbų kontekste lietuvių vaikai? Šis skaičius mane džiugina. Pagalvokite, juk mūsų vaikų pasiekimai yra beveik kaip norvegų vaikų, tai yra tikrai geri pažymiai, o atsižvelgus į gyvenimo šalyje trukmę jie prilygsta Vietnamo kilmės vaikams. Šaunuoliai mūsų vaikai!
Vidurkis minučių per dieną, kurias įvairių šalių kilmės mokiniai skiria namu darbams.
Apačioje lentelė, kuri rodo, kiek procentų vaikų planuoja siekti aukštesnio išsilavinimo pagal kilmės šalį. Lietuvių vaikai šiuo atveju viduryje.
Procentinė dalis vaikų, kurie planuoja siekti aukštesnio išsilavinimo. Tamsesnė spalva reiškia daugiau procentų, šviesi spalva rodo mažiausiai orientuotus į aukštesnį išsilavinimą mokinius.
Štai čia irgi įdomūs skaičiai – kiek vaikų mano, kad geras mokymasis pakelia statusą, t.y. kiek geri pažymiai suteikia privalumo siekiant populiarumo tarp draugų, bendraamžių.
Procentas manančių, kad geras mokymasis kelia statusą tarp draugų. Tamsus skaičius reiškia didesnę dalį manančių, kad geri pažymiai lems didesnį populiarumą, o šviesi spalva – atvirkščiai.
Kas turi didžiausią įtaką?
Na, ir pabaigai. pažiūrėkime, kaip rezultatas keičiasi vis pridedant daugiau kriterijų. Matome, kada rezultatas pasikeičia labiausiai, o kada – beveik ne.
Modelis I – vidurkis, Modelis II – lytis, klasė, sosioekon. veiksniai, Modelis III – savijauta mokykloje, Modelis IV – motyvacija siekti išsilavinimo, Modelis V – studijų kryptis, Modelis VI – mokykla/gyvenimo šalyje trukmė .
O toliau lentelė, kur matome, kaip gyvenimo šalyje trukmė įtakoja pažymius ir tada jau visi kriterijai sudėti visi kartu.
Apibendrinimas
Tyrimo tikslas yra suprasti, kodėl daugumos ir imigrantų kilmės mokinių pažymiai skiriasi. Tyrimas rodo, kad socialiniai ekonominiai veiksniai arba materialinė mokinio šeimos padėtis, o taip pat gyvenimo šalyje trukmė turi daug įtakos. Savijauta mokykloje nelabai atsiliepia rezultatų skirtumams tarp daugumos ir imigrantų vaikų. Motyvacija siekti išsilavinimo turi didelės reikšmės kai kurioms grupėms, tai būdinga kai kurioms šalims.
Išsiskiria vietnamietiškos kilmės vaikai, kurie pasiekia net geresnių rezultatų negu daugumos vaikai. 11 iš 20 kilmės grupių rodo panašius į daugumos rezultatus (Vokietija, Bosnija-Hercegovina, Skandinavija, Rusija, Indija, Iranas, Šri
Lanka, Lietuva, Kosovo, Marokas ir Pakistanas). Kai kurių grupių rezultatai palyginus yra kiek blogesni, tai šios 8 kilmės grupės – Filipinai, Lenkija, Turkia, Irakas, Somalis, Afganistanas, Eritrėja, Tailandas. Tik Tailando kilmės vaikų rezultatai yra reikšmingai prastesni.
Yra grupių, kuriose rezultatai tiesiogiai susiję su gyvenimo šalyje trukme. Tačiau taip pat yra grupių, kurių atstovai nežiūrint to, kad trumpai gyvena šalyje, pasiekia gerų rezultatų ir pasiveja daugumo bendraamžius. Kalba eina apie keturias imigrantų grupes iš Šiaurės Europos (Vokietija, Skandinavija, Rusija ir Lietuva), visų jų atstovų pažymių lygis yra maždaug toks kaip Vietnamo kilmės mokinių, jei vertindami atsižvelgsime į jų gyvenimo šalyje (mažesnę) trukmę.
Ačiū, kad skaitote!
linchia 