“Kokia nuostabi nuostabi tema diskusijai! Panašu, kad dvikalbystė ir gali, ir negali turėti įtakos kūrybiškumui – pacituosiu įdomesnius straipsnius:
1. Pradinukai dvikalbiai (gerai mokantys abi kalbas) pasižymi kalbos sklandumu ir originalumu (ang. verbal creativity) labiau nei vienakalbiai, jie vaizdingiau interpretuoja simbolius, piešinukus.
2. Dvikalbiai vyresniųjų klasių mokiniai (16-18 m.) yra kūrybiškesni, kai pasakoja istorijas (tai gali buti susiję su įdomesne asmenine patirtimi), sparčiau ir originaliau sprendžia problemines užduotis. Tai patvirtino testai, atliekami gimtąja kalba.
3. Kūrybiškumo augimas (gimtojoje kalboje) akivaizdžiai pastebimas vaikų antrosios kalbos mokymosi procese . Tai siejama su tuo, kad kalbos mokymasis skatina ne tik kognityvinę (t.y. pažintinę) veiklą, bet ir kūrybiškumą, lankstesnį mąstymą.
Štai du straipsniai gerai tinka tolimesniam pamastymui ir galimai diskusijai
1. Mark Leikin (tyrimas: The Effect of Billingualism on Creativity, 2012 m.) teigia, kad dvikalbystė skatina kurybiškumą ir ypač siejama su matematiniu kūrybiškumu arba problemų-užduočių sprendimu.
2. Al Johara Fahad Al Saud (tyrimas: The Impact of Bilingualism on the Creative Capabilities of Kindergarten Children, 2016 m.) teigia, kad darželinio amžiaus vaikų dvikalbystė yra kliuvinys kūrybiškumui. Panašu, kad dvikalbystės ‘laipsnis‘ (kiek gerai moka abi kalbas) labiausiai siejamas su kūrybiškumu. Kitaip sakant, investuojama į ateitį: “Therefore, linguistic and cultural experiences of o becoming bilingual in childhood results in a subsequent greater development of their potential creativity than is the case for monolinguals. The dual linguistic experience of bilinguals is thought to influence their thinking in several ways: giving them slightly different views of the world, giving them a flexible approach to problem solving and perhaps encouraging them to express themselves in different ways.
Su mažiukais kitaip, nes darželinukas dar tik mokosi kalbėti, tad visai realu, kad dvikalbiam keturmečiui dar trūksta žodyno ir saviraiškos bei komforto jausmo jo dviejų kalbų žodyne, kad galėtų pasireikšti taip kūrybingai kaip vienakalbis mažylis.
Abibendrindama pasakysiu, kad daugybė faktorių (genai, meninė prigimtis, aplinka ir t.t.) įtakoja kūrybiškumą, o dvikalbytė prie to kūrybiškumo prisideda tiek, kad skatina atskirų mąstymo sričių (lankstumas ir pan.) susijusių su kūrybiškumu, veiklą. Dėl fantazijos – turbūt klausiama apie literatūrinį kūrybiškumą. Tai irgi yra įtakota genų ir patirties, o dvikalbystė taip pat yra patirtis. Sutinku su ispanų-amerikiečių rašytoja A. Menendez, kad dvikalbystė fantazijai palieka “atviras duris“: “if one girl’s ‘mesa’ is another boy’s ‘table’, then increasingly the idea of a single truth becomes harder to accept“.