Svajonė yra didelis žodis. Kaip menininkas, žemė, mama. Tėvynė. Nors ir žinome, kad ji tik mažas širdelės formos ir gintaro spalvos taškelis. Dėl to didumo svajonė masina ir gąsdina, vilioja ir baido. Kartais vos pasirodę.
Visi mes norim geriau. Geriau, nes yra blogai, arba geriau, nes tiesiog siekiame daugiau. Kartais blogai, bet bijom ką nors keisti. Kartais nežinom, ko siekti, kaip siekti, ko norėti, kur tas geriau. Ne, ko iš tikrųjų norėtume žinome, bet tai juk per gerai, ar ne? Tai svajonė. Atvažiavom.
Svajonė imho panaši į balioną. Ne tą pripučiamą, guminį. Ji gali būti nupiešta ant sienos arba tiesiog galvoje. Svarbu, kad ji keltų aukštyn. Tai pagrindinis dalykas. Ir va čia op. Svajonė-balionas kelia aukštyn, o ne neša į priekį. Be to, aukštyn nereiškia labai aukštai. Tai reiškia, kad kojos jau nesiekia žemės. Ir tada atsitinka du dalykai. Apima nesvarumo būsena, kuri sukelia pašėlusį džiaugsmą pilve (kaip atrakcionuose vaikystėje) ir – oi kaip dažnai – apsisuka galva. Be to, (ir tai antras dalykas), pasidaro baisu. Nestovėti kojomis ant žemės tai ohoho. Bet! Jei kilsteli pakankamai aukštai – matai toliau ir jau žinai, kur nori. O kai jau žinai, ko nori, tai kaip tam laivui, žinančiam, kur plaukti – atsiranda kryptis ir tikslas. Tik joks balionas ten neneša, jis tik kilsteli. Eiti tenka pačiam. Nežinia kodėl sakoma, kad svajonė nuneša. Tai netiesa.
Kai sakoma, kad svajonės tuščios ir bergždžios, vadinasi pakėlė nelabai aukštai ir nepaaiškėjo, kur yra ten. Reiškia, buvai arba per sunkus, arba svajonė per maža. Reikia arba palengvėti, arba svajoti dideliau. Lengvina sunkių dalykų atsikratymas. Ko prisikaupė? Kas slegia? Kas laiko?
Nelabai svarbu kodėl ir kaip, bet jei žmogus atsiduria naujoj žemėj, žinokite, kad tai svajonės balionas jį kilstelėjo. Ir tai dar kurį laiką neleidžia atsistoti kojomis ant žemės. Jums irgi taip buvo? Tada suprantate, kodėl iš pradžių sunku orientuotis ir nerandi sau vietos. Nes visos vietos yra juk ant žemės. Jei ilgai šitaip kabėti nesiekiant kojomis žemės – pasidarys bloga, supykins, o ilgainiui ir visi aplinkui supyks. Todėl būtinai reikia vėl tvirtai atsistoti. Jei žemė po kojom niekaip negrįžta, reikia atsiminti, kas sunkina. Atsakomybė, įsipareigojimai, santykiai. Jei esate tikras draugas, tai turite stipriai timptelėti žmogų žemyn. Ir palaikyti.
Tada jau vėl galima norėti. Visi mes norime geriau. Arba siekiame daugiau. Kas tai yra? Tai svajonė. Ir jau žinote, į ką ji panaši. Taip, nebūtinai guminis.
Follow your dream.
linchia 