Apie skaitymo naudą vaikams galima būtų kalbėti ir kalbėti. Man knygos ypač vertingos (kalbu apie grožinę literatūrą) atrodo tuo, kad jos suteikia galimybę pabėgti iš realybės į fantazijų, nuotykių ar kokį kitą, bet būtent kitą, alternatyvų pasaulį. Kam iš tos realybės bėgti kiekvienas atsakys savaip. Kažkam jo realybė ne visada patinka, kitam patinka pasinerti į nepatirtus vandenis. Man tai bet kuriuo atveju yra skersvėjis galvai – poilsis smegenims, emocijoms, apskritai psichikai. Ir dar malonumas. Tiesiog malonumas atitrūkti, pasinerti, kaip ir geras filmas, ypač kino teatre su 3D akiniais, ar spektaklis. Staiga pabundi ir supranti, kad sėdi žiūrovo kėdėje. Kaifas. Kaip galima nenorėti padovanoti šio įpročio/“escape“ galimybės vaikams?

 

Skaitymo nauda dvikalbiams vaikams yra dar didesnė, ir štai kodėl. Kaip žinia, informaciją žmogus priima ir įsisavina vizualiai (vaizdais), audialiai (garsais) ir emociškai (įspūdžiais) ir mechaniškai (pvz, rašydamas, spausdindamas). Kalba yra rašytinė ir šnekamoji. Jei dvikalbis vaikas viena iš jo gimtųjų kalbų tik kalba, bet nerašo ir neskaito, jis netenka tų dviejų briaunų, kurios ir sudaro gylį. Jau nebe 3d, o gal tik 2D arba 1D. Tam tikros juslės taip lieka neaktyvios.

Problema čia dvilypė. Kol pats nepajutai skaitymo malonumo,  nesuprasi, kas tai. Kol nesupranti, niekaip neperduosi kam nors kitam. O tam, kad pajustum malonumą, reikia pasiekti tam tikrą skaitymo greitį, kuris jau leistų kažkiek konkuruoti su minčių eigos greičiu. Skaitant lėtai, procesas vargina ir bervina, o ne džiugina. Pamėginkite, pavyzdžiui, klausytis, jei kažkas skaito labai lėtai. Net ir labai įdomų tekstą. Tai būtų žiauri kančia, prisiekiu.

Taigi, išvada tokia: a) neįskiepysite vaikams pomėgio skaityti, jei pats neskaitote; b) racionaliai to neįrodysite, galite tik leisti pajusti; c) pirmiausiai vaikas turi išmokti skaityti gan greitai. Tai padaryti sunku todėl, kad pats veiksmas yra grynai mechaninis, praktika, praktika, praktika, o morka laukia tolokai ir yra, pripažinkime, daug mažiau populiari už kokį iPad’ą.

Galima ir papirkti, bet “kyšis“ turi būti teisingai nukreiptas į ilgalaikę perspektyvą. Jei naudosime paskatinimo priemones, rizika yra ta, kad joms dingus, pradings ir noras skaityti, nes jis kilo ne iš paties skaitymo malonumo, o tik troškimo gauti prizą. Visas straipsnis apie papirkinėjimą siekiant vaikus įpratinti skaityti yra čia. Šis straipsnis, iš kurio pasiskolinau tilutinę foto, paskatino paieškoti dar būdų, kurie leidžia sėkmingai įdiegti vaikams įprotį skaityti. Uždaviau klausimą keliose Facebook grupėse, pagooglinau ir štai gimė blogo įrašas.

Kokie metodai veikia skatinant meilę knygoms ir skaitymui:

1. Skaityti garsiai vienas kitam. Geriausiai šeimoje, tėvai ir vyresni vaikai gali skaityti visiems. Mažesnieji gal įsidrasins palaipsniui. Taip pat čia tinka senas geras būdas skaityti vaikams prieš miegą.
2. Subtitrai. Kine. Filmai su subtitrais namie. Subtitrai yra labai gerai, nes jie verčia išmokti skaityti greičiau. Tam tikro amžiaus vaikams tai yra iššūkis, tačiau gan greitai įveikiamas. Nereikia nė minėti, kad įveiktas iššūkis suteikia džiaugsmo, o kaip šalutinis poveikis ateina ir skaitymo greitis. Tai mažai kur minimas fenomenas, tačiau labai vertingas gerinant skaitymo įgūdžius, mokantis užsienio kalbos arba gimtosios lietuvių gyvenant ne Lietuvoje.
3. Susikurti ritualus, kuriuose dalyvauja vaikai ir tėvai. Bendra maloni ir džiuginanti veikla. Pavyzdžiui, eiti žiūrėti knygos ekranizacijos po to, kai perskaitoma knyga, pagal kurią pastatytas filmas. Surengti knygos vakarus, kai šeimos narys papasakoja, ką įdomaus perskaitė. Galbūt jie gali vykti vaikų mėgiamoje kavinėje, tad vaikai lauks ir deserto, ir pokalbio.
4. Knygų klubas.  tai gali būti kelių vaikų ir mamų susitikimai kas mėnėsį ar bet kokia kita visiems priimtina forma ir turinys, kuriame yra knygų skaitymas, dalinimasis knygomis. Štai čia pasidalinimas per Facebook: Book club. In our area. We had separate ones for boys and girls. Met every 4-6 weeks depending on schedules. Moms took turns hosting. Sometimes they all read the same book, sometimes the same genre and other times it was kids choice. Book club included a review of the book, and snacks and games that related to the theme. The book review could include a mom-led discussion, posters the kids made, or a completed review sheet answering basic questions (title, author, brief summary, how would you rate it). The girls preferred a craft to a game. It’s lots of work for the hosting parent. (Thea K. Fortune)

Esu tikra, kad yra dar gerų technikų. Jas medžiosiu ir papildysiu šį įrašą. O gal sulauksiu Jūsų pasiūlymų po įrašu? Pirmą sykį išdrįstu kreiptis į tuos, kurie galbūt skaito mano blogą.