Į vaikų darželį Norvegijoje galima patekti jau nuo devynių mėnesių, tačiau dažniausiai renkamasi pradėti vesti vaiką nuo vienerių metų. Tai priklauso nuo to, kokį motinystės ir tėvystės atostogų planą vaiko tėvai pasirenka. Devynis mėnesius gaunamos buvusių pajamų dydį (100%) atitinkančios išmokos, o jei namie pasiliekama vienerius metus – išmokos siekia 80%. Būtina sąlyga gauti išmokas – oficialios darbinės pajamos paskutinius metus iki gimstant vaikui. Dažniau atosotogas vaiko priežiūrai ima mama, renkasi, tarkim, devynis mėnesius, o paskui seka tėvo dalis – dar dvylika savaičių. Viso, vieneri metai ir štai – jau turime naujai iškeptą darželinuką.

Darželiuose vaikai iš esmės skirstomi į du amžiaus tarpsnius, lopšelį ir darželį: 1-3 metų grupė ir 3-6 metų grupė. Lopšelio grupėse vaikų skaičius atitinka darželio patalpų bei kiemo plotą. Vaikus prižiūri ne viena auklėtoja, lopšelyje keturiems vaikams skiriama vienas vienas suaugęs darbuotojas, o darželyje – šešiems. Norvegijoje daug privačių darželių, kurie papildo valstybinę (komunalinių) darželių sistemą. Miestuose komunalinių darželių dažnai trūksta, ypač sostinėje Osle, todėl ši sistema gana lanksti. Paraiškos vietai darželyje gauti pildomos iki kovo 1 d. Šią datą verta įsidėmėti planuojant gyvenamosios vietos ar darbo keitimą. Pildant paraišką reikalinga registracija. Privatūs darželiai yra skirtingi, kai kurie beveik nesiskiria nuo valstybinių, o kiti gali turėti savo specifiką, ypatingą pakraipą ar papildomus užsiėmimus, kaip pavyzdžiui, „Steinerio“ darželiai praktikuojantys Waldorfo sistemą ar „Tårnsvalen“ darželiai su mindfullness programa. Yra dar ir šeimyniniai privatūs darželiai, kuriuos leidžiama įrengti tiesiog savo gyvenamame name. Darželio veiklai skiriama vietos viduje ir kieme, tačiau nebūtina, kad patalpos būtų giežtai atskirtos. Privatūs darželiai dažnai būna mažesni ir lankstesni, labiau prisitaiko prie tėvų poreikių, siūlo šiltą maistą, kuris nėra įprastas norvegiškame darželyje.

 

Apie maistą ir mitybą verta pakalbėti plačiau. Norvegijoje įprasta vaikui įdėti maisto tiek į darželį, tiek į mokyklą. Daržeyje šiltas maistas dažnai patiekiamas vos vieną dieną per savaitę, kai kur du kartus, o ir tada tik vieną kartą dienoje. Vadinasi, visus kitus kartus ir dienas vaikas valgo namie suruoštą maisto paketą, kuriame turi užtekti maisto visai dienai. Vaisius bei gėrimą taip pat atneša tėvai. Visi lietuviai tėvai greitai išmoksta norvegišką sąvoką „matpakke“ (maisto paketas) – tai dėžutė skirta maistui, iš kurios vaikas maitinasi dieną darželyje. Ten gali atsidurti vakardienos pietų likučiai, kuriuos darželyje gali pašildyti, greitai paruošiama košė ar kiti patiekalai. Reikia pripažinti, kad dažniausiai dėžutėje būna sumuštiniai. Norvegams tai įprasta ir priimtina, sumuštinius jie kerta visą gyvenimą. Visgi, neapsigaukite, visur ir visada girdėsite kalbant apie sveiką mitybą. Ką tai reiškia? Įsitikinsite, kad norvegiškas požiūris nevisada sutampa su lietuvišku. Sveika Norvegijoje laikoma, tarkim, pilno grūdo duona, o, pavyzdžiui, jogurtai ir visi  cukraus turintys produktai netoleruojami. Jogurto (dėl jo sudėtyje esančio cukraus) dažnam darželyje leidžiama atsinešti tik vieną kartą savaitėje. Net ir namie mamos be cukraus pagaminto jogurto! Nepamirškite, kad taisyklės Norvegijoje yra šventos, ir jų laikytis privalu visais atvejais. Vaikas ir cukrus – nesuderinami dalykai Norvegijoje. Vaiko aktyvumas, ar tiksliau reiktų sakyti noras dūkti, išdykauti ir nesuvaldomumas, čia siejamas su suvartoto cukraus kiekiu. Spėju, kad tai pagrindinė priežastis, nors dažnai pabrėžiama žala dantims. Vaikai skatinami vartoti žalumynus, todėl šalia vaisių siūloma jaunų morkyčių, agurkų, brokolių ir kitų daržovių. Juos darželin irgi atneša tėvai. Vaisiai ir daržovės, skirtingai nuo maisto paketo turinio, yra vartojamos bendrai, supjaustomos ir patiekiamos visiems vaikams kartu per tam skirtą maisto valandėlę. Kitus kartus vaikai valgo kiekvienas savo maistą. Nenorima, kad vaikai keistųsi maistu. Viena vertus, dėl alergijos, apie kurią geriausiai žino vaiko tėvai, o kita vertus, dėl saugumo ir kontrolės. Jei vaikui vakare pasidarytų negera, būtų aišku, ko jis valgė dienos metu.

 

Kita svarbi tema darželinukų tėvams yra apranga ir avalynė. Norvegijoje neįmanoma išgyventi be guminių batų – viena pora visada turi gyventi darželyje. Viso, reikalingos dvi poros: paprasti guminukai ir pašiltinti šaltajam sezonui.  Kiek tenka pastebėti, šlepetės nėra populiarios, dažniau vaikai avi gumuotas ant pado kojines ar batukus, skirtus vidui. Vidui – tai tiesiog švarūs, tai yra nenaudoti lauke arba nuplauti. Labai dažnai darželyje vaikai laksto tiesiog su kojinėm, niekas to neima į galvą.

 

Apranga, kurios prireiks darželyje, taip pat turi šiek tiek norvegiškų ypatumų. Lietaus apranga ir kombinezonas yra paliekami darželyje, ja apsirengę vaikai eina į lauką ir žygius. Kombinezono reikia, be abejo, žieminio ir ne tokio šilto pavasariui bei rudeniui, mažesniems nepakenks ir visai lengvas, saugantis nuo vėjo. Kai lyja, lietaus apranga maunama ant kombinezono, kai drėgna, pakanka vien lietaus kelnių. Todėl lietaus apranga turi būti atitinkamai didesnio dydžio. Verta patikrinti, kad gumytės lietaus ir kombinezono kelnių apačioje būtų geros, tai apsaugo vaiko kojas nuo drėgmės. Patyrusios mamytės pakužda naujai atvykusioms patarimą turėti dvi poras lauko rūbų, tai yra kombinezonų. Taip daug lengviau slysite per įtemptą savaitės rutiną ir nesunkiai spėsitė skalbti, džiovinti ir keisti darželyje vaiko rūbus.

 

Nežiūrint gana atšiaurių žiemų norvegiški kombinezonai nebūna labai šilti. Žinoma, rinktis galite savo nuožiūra, tačiau jų tikrai pakanka. Rekomenduojama pasirūpinti vilnoniais arba minkšto pliušo (fleece) komplektais, kuriuos rengiame po kombinezonu. Žiemą renkamės storesnio audinio, o rudenį ir pavasarį – atitinkamai lengvesnio. Apatinis trikotažas taip pat vilnonis jau nuo pirmųjų rudens šaltukų. Vilna Norvegojoje vadinama auksu (norvegiškai tai netgi rimuojasi „ull er gul“) ir visų labai mylima nuo pat kūdikystės. Vaikas rengiamas „kopūsto“ principu, informaciniai lapeliai us su vaizdinga vaiko aprangos instrukcija darželiuose išdalinami kasmet. Prie kūno vilnoniai apatiniai, tuomet minkšti, nespaudžiantys sportinio kostiumo tipo rūbai (tai tik patarimas, o aprengti tėvai gali taip, kaip nori, gražu, mėgsta vaikas), vilnonis ar pliušinis komplektas po kombinezonu, kombinezonas, lietaus apranga. Pirštinės ir kepurė-šalikas, vadinamasis šalmas arba kepurė ir „kaklas“. Šalikas daželyje neleidžiamas, nes tai nesaugu ir rizikinga, jei vaikas užsikabintų vienu galu už supynių, vartelių ar krūmo. Užsegamas šalikas–kaklas turi ir daugiau privalumų: vaikui lengviau jį užsimauti-nusimauti, šiltai visu plotu dengia ne tik kaklą, bet ir krūtinę bei nugarą, patogiai palenda po apykakle. Kepurę siūloma rinktis arba neužsegamą, arba su lipdukais. Vėlgi dėl saugumo, jei vaikas užsikabintų už kokios šakos. Dėl pirštinių – dažnai girdėti, kaip mamos skundžiasi, kad vaikai sušala rankas, o pirštinės kišenėse. Ir tikrai. Norvegijoje į tai kreipiama mažiau dėmesio, niekas nedraudžia vaikui nusimauti pirštines lauke ir imti sniegą ar ledą plikomis rankomis. Kažkada teko matyti, kaip vežimėlyje žiemą miegojęs vaikelis iškišo pliką rankytę. Po kurio laiko ji rodos net pamėlo nuo šalčio, bet mama nereagavo ir netrukdė vaikui miegoti. Taip jau yra. Buvimas ir miegojimas lauke yra atskira daug aptarinėjama darželio tema.

 

Ėjimas laukan ar žygin yra darželio kasdienybė. Būtent kasdienybė tiesiogine šio žodžio prasme. Vaikai darželyje visada eina į lauką. Blogo oro nebūna, gali būti tik netinkami rūbai, kaip byloja norvegiškas (o beje ir lietuviškas) priežodis. Tai tiesa. Grynas oras ir buvimas ore norvegams yra didžiulė vertybė, todėl vaikai laksto ir žaidžia iki trijų ir daugiau valandų per dieną. Vaikams leidžiama lipti į balas, žiemą nulilaužti ir čiulpti varveklį, vartytis lapuose, todėl nesistebėkite, kad lauko rūbai vakare būna purvini ir šlapi. Tiesiai į skalbyklę. Beje, panašiai atrodo ir patys vaikai, rankų higienos prieš valgį laikomasi, tačiau šiaip jau liberaliai žiūrima į vaiko žaidimus. Visas purvinas, sušilęs, pavargęs darželinukas yra ženklas tėvams, kad vaikas puikiai praleido dieną ir yra kupinas įspūdžių. Grįžęs namo, jis bus išpraustas, noriai pavalgys, pažiūrės vaikų laidelę per TV (Fantorangen, Barne-TV per NRK Super kanalą) ir apie 19 val vakaro kris miegoti. Puiku! Tuomet prasideda „tėvų laikas“, kurio suaugusieji šeimos nariai taip laukia ir nori. Tai viena iš tų norvegiškų tradicijų, kurios lietuviams naujos, bet mielai prigyja, nes iš tikrųjų pasiteisina ir sukuria sklandų dienos ritmą visai šeimai. O tėtis ir mama turi laiko vienas kitam!

 

Yra Norvegijoje netgi vadinamieji gryno oro arba lauko darželiai, kurie iš viso neturi patalpų. Tokie darželiai įsikuria šalia miško ar kitur gamtoje, įrengiama žaidimų aikštelė, kartais pavėsinė, kur sukabinamos kuprinės ar valgoma. Yra darželių turinčių tokias lauko grupes, tuomet patalpose būna įrengta tik rūbinė. Vaikai visą dieną visus metus leidžia lauke, gryname ore jie ir valgo, ir žaidžia, ir miega.

 

Beje, miega lauke dauguma norvegų vaikų nuo gimimo. Laikoma, kad labai sveika miegant kvėpuoti grynu, o ne patalpų oru. Vaikiški vežimėliai užkloti skraistėm dienos metu stovi šalia privačių namų arba važinėja stumdomi parkuose. Stovi jie ir po stoginėm šalia darželių. Ten miega mažesni vaikai iš jaunylių grupės iki trejų metų. Tai verta įsidėmėti lietuviams – vaikui iki trejų metukų darželyje tikriausiai reikės vežimėlio. Kai kuriuose darželiuose lauke migdomi tik iki dvejų metų amžiaus vaikai, bet apie tai darželis iš karto informuoja. Nereikia prabangaus vežimėlio, nereikia net gerai važiuojančio, nes jis tik stovės ir tiek. O ko tikrai reikia – tai geras: erdvus, šiltas ir „kvėpuojantis“ miegmaišis bei šiltas paklotas, geriausiai kailinis, ir užklotas. Taip pat norvegai naudoja jau minėtas ažūrines skraistes, kurias užmeta ant vežimėlio gaubto. Kam jų reikia, nereta norvegė net atsakyti negali, bet tai įprasta ir populiaru. Galima numanyti, kad vaikui lengviau užmigti, kai yra šiek tiek tamsiau ir mažiau vizualinių dėmesio trikdžių. Kita vertus, jei vežimėlis be skraistės, tai ir ženklas, kad mama – ne norvegė. Jei nuspręstumėte įsilieti į norvegišką madą, svarbiausia pasirinkti taip, kad skraistė leistų kvėpuoti.

 

Vyresnėliai kai kur miega ir darželio patalpose. Lovų dažniausiai nėra, tik gultai arba čiužinukai, kuriuos lengva sumesti vieną ant kito ir likusį laiką išnaudoti erdvę žaidimams. Miegui naudojamos ne antklodės, o pledai ar užklotai, todėl ir pižamos ar naktinių nereikia. Užtenka aprengti vaiką patogiais, judesių nevaržančiais rūbais. Daugelis tėvų prašo pažadinti vaiką po valandos ar pusantros miego ir neleisti miegoti ilgiau, kad vakare jam nebūtų sunku užmigti. Verta paminėti ir tai, kad nuo trejų metų vaikai darželyje nebemigdomi. Žinoma, jie pavargsta per dieną, vakare parėję namo anksti ‚lūžta“, bet to ir siekia norvegai tėvai. Lietuviams ir miegojimas darželyje, ir nemigdymas yra gana neįprastas, dažnai nepriimtinas, nes vakaras – vienintelis laikas pabendrauti su vaiku. Belieka pasiguosti tuo, kad vaikams toks dienos ritmas gana greitai tampa norma, jie auga, pailsi ir normaliai vystosi, todėl nereikėtų nerimauti. Kartu vakare praleistas laikas, nors ir trumpas, lai būna malonus ir kokybiškas.

 

Ypatingas dėmesys darželyje yra skiriamas penkerių metų vaikams, kurie darželį lanko paskutinius metus prieš mokyklą. Ši vaikų grupė paprastai vadinama ikimokykliniu klubu ir turi savus tikslus ir atskirų veiklų. Pavyzdžiui, klubo vaikai eina apsipirkti kartu su vadovu į parduotuvę produktų pietums, organizuoja tik klubo žygius į mišką, miestą ar renginį, aplanko klubo vaikų namus. Visi šie užsiėmimai yra skirti vaiko savarankiškumui ugdyti. Sugebėjimas savarankiškai susitvarkyti yra pagrindinis kriterijus ruošiantis pirmajai klasei. Į tai įeina gebėjimas  apsirengti, persirengti, apsiauti, naudotis tualetu, susidėti savo daiktus, orientuotis gyvenamoje aplinkoje, pavadinimuose. Mokėjimas rašyti, skaityti ir skaičiuoti taip pat įeina į programą. Kas savaitę būna trumpos pamokėlės, kurių metų vaikai lavina ranką, mokosi raidžių ir skaičių, rašo ir piešia. Labiausiai visgi mokoma sutelkti ir išlaikyti dėmesį, užbaigti užduotį, laikytis tvarkos ir struktūros. Laikoma, kad konkretūs įgūdžiai ir žinios dar laukia vaiko pirmojoje klasėje, o pasiruošimas mokyklai yra labiau psichologinis bei fizinis brandumas, kurio vaikas turi pasiekti per paskutiniuosius metus vaikų darželyje.

 

Visų vaikų vystymasis ir branda darželyje yra stebimi ir vertinami pedagogų. Darželio vadovas remiasi patvirtinta metodika ir pasižymi vaiko socialinius, psichologinius, fizinius, motorinius, kalbos raidos pasiekimus ir užpildo lenteles, kurios yra aptariamos su tėvais. Pokalbiai apie vaiko raidą vyksta du kartus metuose. Per kelis metus gana gerai matyti, kaip vaikas vystosi ar viskas yra tvarkoje. Jei pedagogai ar tėvai pastebi tam tikrų sutrikimų ar nukrypimų, siūloma toliau konsultuotis su specialistais. Vaikas gali būti nukreipiamas į pedagoginą-psichologinę tarnybą (norvegiškai PPT) arba medikus. Tėvai visais atvejais yra informuojami ir turi sutikti, kad bus kreipiamasi į specialistus. Be šių susitikimų dėl vaiko raidos, organizuojami du tėvų susirinkimai ir dvi arbatos/kavos popietės. Tėvų susirinkimai vyksta panašiai kaip Lietuvoje, paskelbami ir pakomentuojami metų planai, išrenkamas tėvų atstovas ir jo pavaduotojas, kurie prisideda prie kalėdinių, velykinių renginių koordinavimo, organizuoja pinigų surinkimą, kai to reikia (pavyzdžiui, pasveikinti auklėtojas) ir yra tarpininkai, jei kyla nesusipratimų. Norvegojoje gana įprasta išsakyti savo abejones ar nepasitenkinimą per atstovą, kuris deleguojamas informuoti kitus tėvus ir toliau bendrauti su darželio vadovu bei spręsti susidariusią situaciją. Galima sakyti, tai yra pirmoji repeticija prieš mokyklą, kur ši tėvų atstovavimo ir dalyvavimo sistema yra dar labiau išplėtota.

 

Darželinis gyvenimas verda ne tik darželio rėmuose – vaikų bendravimas vyksta ne tik darželyje, tai svečiavimasis ir su tuo yra susiję nerašytos taisyklės. Darželio vaikai, kaip žinia, gyvena kaimynystėje, dažmokai turi brolių ar seserų, kurie draugaja, moksi vienoje klasėje ar lanko vieną būrelį. Tad bendravimas vyksta. Jau nuo dvejų trejų metų vaikai ima norėti pasisvečiuoti vienas pas kitą. Jie aktyviai tariasi tarpusavyje, o paskui prašo tėvų tuos planus įgyvendinti. Lietuviams verta žinti, kad visai priimtina parašyti vienam iš vaiko draugo tėvų SMS žinutę ir pasiteirauti, ar vaikas galėtų pasisvečuoti pas juos ir kada tiktų. Tai labai įprasta ir normalu. Taip pat populiaru jau atėjus į darželį pasiimti vaiko tiesiog paskambinti tėvui ar motinai ir paklausti, ar galima jo vaiką pasiimti su savim į svečius. Visai nebūtina pirma pasikviesti vaiko draugą pas save į svečius, o tada laukti atsakomojo kvietimą. Šiuo atžvilgiu norvegai bendrauja labai nesudėtingai. Tai, beje, pats lengviasiais ir tiesiausias kelias susidraugauti su norvegų šeimomis ir įgyti norvegų draugų.

 

Visi vaikai, lankantys valstybinius (komunalinius) darželius yra apdrausti. Tai reiškia, kad nelaimės atveju kiekvienam vaikui garantuojama apsauga tuo laikotarpiu, kai jis yra darželyje. Visas personalas privalo praeiti pirmosios pagalbos mokymus ir mokėti suteikti pagalbą. Tai galioja ir privatiems darželiams, tačiau dėl sąlygų ar išmokų reikėtų kalbėtis konkrečiai su darželio vadovu arba savininkais. Nuo tos akimirkos, kai vaikas lieka darželyje iki to, kai tėvai jį vakare pasiima, už vaiką visą atsakomybę prisiima darželis, tai yra vadovas ir savininkai.

 

Darželis yra atsakingas už visas ugdymo priemones, žaislus bei įrangą, už švarą, tvarką ir aplinką, taip pat lauko žaidimų aikštelę. Tėvai prisideda prie aplinkos bei salygų gerinimo savo darbu. Įprasta, kad du kartus metuose kviečiama talka ir suplanuoti darbai padaromi drauge, taip pat išvaloma ir sutvarkoma prieš vasaros atostogas. Dažniausiai tai vyksta savanoriškais pagrindais, tačiau nedalyvauti yra laikoma negarbinga, o kai kuriuose darželiuose yra gana griežtai sutariama, kad nenorintys talkinti prisideda pinigine suma, kuri nustatoma nuo vaikų skaičiaus. Privatūs darželiai turi savo taisykles, kai kur tėvai pagal grafiką valo patalpas, kartais prisideda prie žygių arba pagelbėja auklėtojoms ligų atveju, kai trūksta personalo.

 

Dažnas darželis turi ir savo atsiėmimo iš darželio politiką. Vėluojantiems pasiimti vaikus taikomos baudos, kurios pridedamos prie sąskaitos už darželį. Kaina už valstybinį ir privatų darželį šiek tiek skiriasi (privatūs turi teisę būti brangesni ir dažnai tuo pasinaudoja), bet tai tikrai nėra didelis skirtumas. Darželio mokesčiai sumažina tėvų mokamus mokesčius (pinigai gražinami po pajamu deklaravimo). Kaina už darželio paslaugas yra atskirta nuo maisto, todėl už maistą gali būti mokama papildomai, priklausomai nuo to, kiek kartų savaitėje yra maitinama. Ši sistema yra palanki tėvams tuo, kad esant norui visada yra galimybė sutarti dėl dažnesnio maitinimo savaitėje. Kitas klausimas, ar tėvai bus susidomės tokiu pasiūlymu ir norės laužyti norvegiškas „matpakke“ tradicijas, bet pamėginti tikrai verta. Šalia senų tradicijų gali atsirasti vietos ir naujoms geresnėms!

 

Lina Baltrukonienė