Tiesiog graži pavakarė. Tiesiog šauni kompanija. Tiesiog geras vynas. Bet… šalia malasi vaikai. Ar sugadinsime jų ateitį, jei – dzingt! – su jų tėvu susidaušime taurėmis?

Juk yra progų, kurias tiesiog reikia atšvęsti, ar ne? Na, neišsisukinėkim, atšvęsti – reiškia, išgerti. Neaplaistysi – blogai naujas automobilis riedės. O kur įkurtuvės, krikštynos, laidotuvės, gimtadieniai? Alkoholio vartojama visais šiais atvejais, ir ne tik. Barbekiu sode, pasisėdėjimas prie laužo, žygis baidarėmis neapsieina be vyno, alaus ar viskio. Taip pat ir vaikų gimtadieniai. Mamos gurkšnoja kokteiliukus, tėčiai – stipriau, o vaikams tenka vaikiško šampano purslai. Kas galėtų pasakyt, kam vaikai pratinami prie alkoholio?

Čin čin – penkadienio vakarą truputį galima

Alkoholis yra didesnė ar maženė mūsų gyvenimo dalis. Dauguma tėvų vartoja alkoholį prie vaikų net nesusimąstydami. Kalbame ne apie alkoholizmą, nekontroliuojamą vartojimą ar priklausomybę. Net ir ne apie vairavimą išgėrus. Visa tai visuotinai pripažinta kaip nepriimtina ir žalinga. Nors daugelis studijų, atliktų pasaulio universitetų tyrimų institutuose ar vaikų raidos centruose rodo, kad vaikai, gyvenantys su alkoholį reguliariai (dažniau nei kartą per mėnesį, net jei tik su maistu) vartojančiais tėvais, yra nelaimingų atsitikimų rizikos grupėje. Taip yra dėl visiems gerai žinomos alkoholio problemos – sunku nubrėžti saiko ribą, o aplinkybės kartais priverčia sėsti prie vairo.

Įsivaizduoti tokią situaciją nesunku: vakarėliui įsisiūbavus staiga su temperatūra pabunda turėjęs ramiai miegoti mažylis ir tenka jį vežti pas gydytoją. Vienu bokalu per daug, ir galva ryte plyšta, o vaikams pažadėta važiuoti į atrakcionų parką… Neseniai nuskambėjo šiurpi niujorkietės Dianos Šuler istorija, kai pavartojusi alkoholio ji netyčia išsuko į priešingą kelio pusę ir tragiškoje autoavarijoje pražudė svo dvimetę dukrelę, tris mažas dukterėčias, du žmones kitame automobilyje ir žuvo pati. Tai skaudus priminimas, kaip nekaltai atrodantis scenarijus gali nesunkiai virsti košmaru.

Atsipalaidavimas – ne stikliuko dugne

Alkoholio vartojimas auga dramatiškai. Amerikiečių žurnalo “Parents“ 2009 m. atlikta apklausa parodė, kad net 41proc. auginančių namie vaikus mamų nevengia pavartoti alkoholinių kokteilių per dieninius mamų ir vaikų susibūrimus. Ne viena ir lietuvė mama prisipažįsta, kad ne tik su draugėmis pavartoja alkoholio vaikų akivaizdoje, bet daro tai reguliariai ir net laukia tų “valandėlių su laipsniais“. Yra ir atvirai sakančiųjų, kad suguldžiusios vaikus ir vienos įsipila taurę vyno. Mamos jaučiasi pavargusios nuo vaikų priežiūros, išsunktos namų šeimininkės ir mamos vaidmens, todėl turinčios teisę į atokvėpio valandėlę, atsipalaiduoti, leisti sau pasimėgauti. Akivaizdu, kad kokteilis mamų draugijoje ar taurė vyno prie maisto neužima tiek laiko ar kitų šeimos narių pastangų, kurių prireiktų jogos pamokai ar pedikiūrui.

Vis dėlto psichologai vienu balsu tvirtina, kad situacija aiškiai signalizuoja, jog moteriai (ar kitam šeimos nariui, prižiūrinčiam vaikus) tiesiog reikia laiko be vaikų, vien suaugusiųjų draugijoje ar savo vienos reikmėms. Tai išspręstų nuovargio, įtampos, rutinos problemą, veiktų priežastis, o ne užtušuotų situaciją. Bėda, kad tokiose situacijose problema dažniausiai neįžiūrima. Juk vaikelio auginimas apskritai yra laikomas atostogomis ir neabejotina laime, o žmonėms juk nereikia ilsėtis nuo atostogų ar atsikvėpti nuo laimės…

Garsus juokas – ir linksmina ir… gąsdina

Verta pastebėti, kad patys vaikai nelabai kreipia dėmesį į tai, kad tėvai vartoja alkoholį. Vaikai mato pasikeitusį suaugusiųjų elgesį, bet tai nebūtinai yra negatyvu. Apklausti vaikai mini, kad tėveliai tampa juokingi, nors patys sau atrodo sąmojingi, kartais suaugusieji erzina kvailomis pastabomis ar kalbomis, nors patys sau atrodo šmaikštūs. Bet dažniausiai šiek tiek įšilę suaugusieji vaikams atrodo linksmi ir smagūs. Vaikai jau nuo ketverių penkerių metų puikiai susieja pasikeitimus dėl alkoholio, tačiau iki tam tikros ribos neįžiūri nieko bloga. Mažesniems vaikams pasikeitęs tėvų elgesys gali atrodyti grėsmingas, nes pokyčiai, ypač nesuprantami, atrodo pavojingi ir kelia nesaugumo jausmą. Žinoma, agresyvūs suaugusieji ar triukšmas bei lėbavimas gąsdina tiek mažus, tiek paūgėjusius vaikus.

Alkoholio matuoklis – smegenyse

Norvegijoje 2010 m. atlikta darželinukų tėvelių apklausa rodo, kad dauguma tėvų neįžiūri nieko bloga, jei alkoholį vartoja atsakingai (pvz., alaus bokalas su draugais bare). Tėvai vieningai pabrėžia, kad būtina susitarti, kas pasirūpins vaikais, derinti alkoholio vartojimą su kitos dienos planais ir vairavimu. Leistina alkoholio norma daugumai atrodo ta, kai suaugusieji neatrodo pastebimai apsvaigę. Tam tikra respondentų dalis leidžia sau išgerti prie visai mažų vaikų (iki dvejų metų amžiaus), o šiems paaugus renkasi vartoti alkoholį vaikams jau sugulus miegoti.

Alkoholis nėra nei išskirtinė, nei kontroversiška tema. Tiesiog tam tikri suaugusiųjų gyvenimo aspektai neturi visiškai atsiskleisti vaikų akivaizdoje. Mama ir tėtis gali pasibučiuoti, apsikabinti, tačiau negrius ant lovos žiūrėdami vakaro animaciją kartu su vaikais. Tėvai aptaria su vaikais atostogų planus, nesileisdami į finansines subtilybes, visa šeima apžiūri naują būstą, neaptardami paskolos detalių. Lygiai taip pat nėra reikalo šeimos vakarienę su draugais baigti šokiais ant stalo, nors, žinia, kartą kitą bare gali ir taip nutikti… Na, ir į sveikatą!

Saiko pavyzdys – geriau už moralą

Aktualus klausimas – kaip tėvų alkoholio įpročiai veikia vaikų ateities pasirinkimą. Akivaizdu, kad poveikis yra. Matantys vartojančius alkohlį tėvus vaikai ir patys nevengia pirkti alkoholio sulaukę paauglystės. Alkoholis jiems nesiasocijuoja su grėsme ar blogiu, tai tiesiog suaugusiojo gyvenimo atributas. Vis dėlto čia slypi ir tam tikra rizika piktnaudžiauti. Ji kyla ir iš piktnaudžiavimo faktų šeimoje ar giminėje, ir iš bendros paauglio aplinkos, kurioje noras eksperimentuoti, pritapti prie bendraamžių ir greičiau suaugti yra stiprus varomasis veiksnys. Patarimas vienintelis – saikingo vartojimo pavyzdys moko labiau nei bet koks auklėjimas žodžiais.

Vaikams nereikia alučio mielių

Svarbu pabrėžti, kad psichologai pataria neslėpti alkoholio vartojimo, nesureikšminti jo, bet ir neleisti jo ragauti vaikams. Alaus lyžtelėjimas, nes augantis vaikas to nori, pirštuko pamirkymas saldžiame kokteilyje turėtų būti visiškai nepriimtinas. Alkoholio turintys gėrimai turėtų būti griežtai pozicionuojami kaip tik suaugusiesiems skirti produktai. Lygiai, kaip ir automobilio vairavimas ar sekso bei smurto scenų turintys filmai. Taisyklė, bylojanti, kad su tėvais gerdamas vaikas nepasidarys alkoholiku, čia netinka. Aiškus ribų nubrėžimas dar pradinukui labai pagelbės atėjus rimtesnių pokalbių metui ankstyvoje paauglystėje. Kaip ir daugelyje su sveikata susijusių dalykų, taip ir kalbant apie alkoholio vartojimą, galioja prevencijos dėsnis – užbėgti už akių yra efektyviau nei vėliau susidoroti su nepageidautinomis pasekmėmis.

Dar vienas paminėtinas aspektas yra silpnų alkoholinių gėrimų vartojimas. Sidras, saldūs gazuoti kokteiliai, silpnas šviesusis alus (kurių tėvai leidžia ragauti ūgtelėjusiems vaikams) ir net energiniai gėrimai atrodo nekalti ir nelabai pavojingi, tačiau būtent ši kategorija sudaro didžiulę grėsmę. Tai siūbuojantis beždžionių tiltas link su alkoholiu susijusių problemų. Būtent silpnas poveikis išjungia savisaugos ir kontrolės saugiklius. Tiek tėvų, tiek vaikų. Visas alkoholis turėtų būti vienodai griežtai traktuojamas visų vaikų atžvilgiu.

Nenori nei girto tėčio, nei apsvaigusios mamos

Vartojant alkoholį iškyla ir lyčių lygybės klausimas. Alkoholį šeimoje vartoja tiek vyrai, tiek moterys, tačiau yra du skirtumai. Vyrai linkę vartoti didesnius kiekius svaigalų, ir tradiciškai laikoma, kad apgirtęs vyras labiau priimtinas nei moteris. Prie tokios visuomenės nuostatos prisideda ir didesnė atsakomybė, tenkanti moteriai nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Alkoholis ir vaikai atrodo netinkamas derinys kalbant apie moterį ir motiną. Iš dalies tai gali atrodyti logiška, tačiau, šiaip ar taip, yra ydinga – jei vietoj minėtosios Dianos Šuler automobilį būtų vairavęs Deividas Šuleris, katastrofa nebūtų mažiau šiurpi. Akivaizdu ir tai, kad tėvas daro didžiulę įtaką tiek dukros, tiek sūnaus formavimuisi. Net ir mąstant tradiciškai, išvada ta pati – tėvas reprezentuoja išorinius ryšius su aplinka, o kartu yra atsakingas už saugumą. Neatsakingas svaigalų vartojimas padauginant griauna saugios ir pozityvios aplinkos pamatą kad ir kuris iš tėvų tai darytų.

 Lina Baltrukonienė, Ieva Elenbergienė

   

Žurnalas Mažylis. 2014.07

Rubrika: Auklėjimas