Apie gimdymą, tiksliau gimdymus pasakojau Mažyliui, kai Lietuvoje ėmė judėti ledai ir imta kalbėti apie natūralų gimdymą, namų gimdymą. Šiame straipsnyje galėjau kalbėti pirmuoju asmeniu, visiškai nuo savęs. Ir man tai labai patiko.

Tad nuo pradžių. Du pirmus vaikus gimdžiau ligoninėje, Lietuvoje. O trečiasis gimė Norvegijoje, natūralaus gimdymo centre, beje, įsikūrusiame prie ligoninės. Jis vadinasi „Føderiket“, išvertus – gimdymo šalis, gimdymo karalystė…

Jau patį pirmą sykį norėjau gimdyti vandenyje. 1999 metais, kai gimė pirmasis sūnus, Vilniuje jau buvo gimdyklų su vonia. Deja, gydytojas paprašė rinkis: gimdyti arba maudytis – sąrėmiai vandenyje silpsta, tad gimdyti vandenyje man netinka. Ką gi, pagimdžiau savo sūnų bent jau be nuskausminimo. Iš kur turėjau žinoti, kad į vonią reikia įkristi ne bet kada, o kai gimdymas jau gerokai pasistūmėjęs. Gydytojui ir mano noras gimdyti be nuskausminimo akivaizdžiai atrodė viduramžių atgyvena, o 16 valandų gulomis ant gimdymo stalo tuo įtikino ir mane, tad antrąjį savo berniuką, jau gimdžiau lengvesnėmis sąlygomis – su epidūrine nejautra. Tiesa, pats gimdymas buvo natūralus, tačiau sąrėmius praleidau prabangiai ir pasyviai snausdama. Užtat mano vidurinėlis perdėtu aktyvumu pasižymėjo iki pat šešerių metų, kaip ir rašoma natūralaus gimdymo šalininkų leidiniuose ir tinklaraščiuose. Tai narkozės (o gal tiesiai šviesiai – narkotinių medžiagų) šalutinis poveikis. Kiek iš mūsų sąmoningai tai suvokia pasirinkdamos? Žinoma, šalutinio poveikio gali ir nebūti. Man neskaudėjo nei sprando, nei nugaros, neplėšė pusiau galvos, nevargau ir su šlapimo nelaikymu. Pasisekė.

Pakaks apie patirties ir žinių stoką – informacijos būčiau radusi, jei tik būčiau ieškojusi. O atsakinga už tai esu tik aš pati ir niekas kitas.

Paskutinį kartą norėjau kitaip…

Trečias gimdymas buvo greičiausias ir lengviausias. Šiaip jau absoliučiai vienodi buvo ir visi trys nėštumai, ir gimdymo eiga, tačiau mano pasirengimas ir nusiteikimas – visai kitokie. Savo paskutinį kartą ketinau nuo dūšios pasidžiaugti visu motinystės procesu. Norėjau ramybės, kuo mažiau žmonių, bruzdesio, aparatų. Nėštumas buvo sklandus, kaip ir du pirmieji, trūko tik gražaus gimdymo, kuris vainikuotų mano motinystės patirtį. Buvau sklidina energijos ir džiaugsmo bei sąmoningai prisiėmiau atsakomybę už savo gimdymą.

Euforija neapleido iki pat žindymo pabaigos, o prasidėjo nuo 12-os nėštumo savaitės, kai echoskopija patvirtino, kad vaisius sveikas ir vystosi gerai. Tuomet apleido baimė ir nerimas, užplūdęs po prieš pusmetį būto persileidimo, ir galų gale ėmiau ruoštis gimdymui. Taip, Norvegijoje viskas nuo galo. Pirmojo nėštumo vizito pas medikus metu reikia apsispręsti dėl gimdymo vietos. Mano atveju, 12-a savaitė buvo jau gerokai vėlu, rinkausi mažesnę, jaukesnę ligoninę, tačiau  jau negavau joje vietos. Nusiminiau ir ėmiau ieškoti alternatyvų. Akušerė išsiaiškinusi, ko tikiuosi iš gimdymo, patarė susitikti su „Føderiket“ centro aštuonetu.

Natūralus gimdymas – ne religija

Centras buvo miesto centre ir priminė viešbutuką: čia buvo visiškai įrengta virtuvė su sultimis šaldytuve ir vaisiais ant stalo, poilsio kambariai su guminiais kamuoliais ir vaikiškais žaislais bei dveji apartamentai – kambarys su didele plačia lova ir vonios patalpa – tai gimdyklos. Tai ir visas centras, kurio šerdis – aštuonios mielos ir labai skirtingos akušerės. Susipažinau su visomis, tačiau lankiausi pas raudonplaukę linksmuolę Anę, kuri trykšdavo energija ir praktiškus patarimus pateikdavo kaip anekdotus, su humoro doze.

Tačiau neapsigaukite, iki motininės ligoninės „Rikshospitalet“ (tos, kurioje, laimė, negavau vietos) – vos 8 minutės greitąja, o esant nesklandumams, nelaukiama ir nedvejojama. Natūralus gimdymas – ne religija, kurios nevalia išsižadėti, čia suteikiama kvalifikuota profesionalių medikų pagalba ir rizika pasveriama itin kruopščiai bei su ligoninės specialistų palaiminimu. Priimamos gimdyti tik nesergančios jokiomis lėtinėmis ligomis, visiškai sveikos, sklandžiai nešiojančios kūdikį ir neturinčios antsvorio. Beje, pačiame centre dažniau girdėjau sąvoką „aktyvus gimdymas“, kuria norėta išreikšti, kad centrinis asmuo yra gimdyvė, kuri sąmoningai renkasi, sprendžia, ruošiasi ir aktyviai dalyvauja procese kartu su partneriu.

Pasirinkusiųjų gimdyti „Føderiket“ centre nėštumas prižiūrimas jau ne pagal gyvenamąją vietą, o būtent čia. Centro specialistės stebi motinos sveikatą, tikrina vaisiaus būklę ir apsilankymus į nėštumo pabaigą skiria kiek dažniau, nei apylinkės akušerė. Kilus menkiausiam įtarimui, siunčiama į ligoninę patikrai. Esant placentos ar kojų pirmeigai, gimdyvė nukreipiama į ligoninę, centre gimdyti neleidžiama. Todėl gimdymo traumų ar fatališkų gimdymo baigčių per centro gyvavimo metus nebūta, tačiau pasitaikė, kad pirmakartės išvykdavo gimdyti į ligoninę dėl pernelyg užsitęsusio gimdymo.

Spėji gerai susipažinti

Centro patalpose organizuojami reguliarūs susitikimai, kuriuose dalyvauja visos besilaukiančiosios ir darbuotojos. Taip gimdyti niekad netenka su pirmąsyk matomu žmogumi. Man tai buvo vienas didžiųjų pranašumų. Kaip ir tai, kad gimdyme be vyro ar kito artimo žmogaus dalyvauja tik viena akušerė, o stūmimo metu gali prisijungti ir antra. Nėra jokių aparatų, tik senoviško stiliaus stetoskopas, panašus į dūdelę, kurį galima merkti į vandenį. Pasirodo, jo ir akušerės rankų, akių bei patirties visiškai pakanka padėti vaikui gimti.

Pasirengimas gimdymui

Tai – pagrindinė natūralaus gimdymo dalis. Pirmas dalykas, kurį įsisąmonina kiekviena būsima aktyvi gimdyvė yra tai, kad nesant vaistų, aparatų, cezarių ir kitų baltachalatiškų priemonių, moteris turi pasitikėti ir pasikliauti savimi. Tai reiškia, kad ji turi būti ištverminga, kad atlaikytų sąrėmius ir neišsektų, bei stipri, kad aktyviai pasitiktų stangas ir išstumtų kūdikį. Vienintelis būdas užsitikrinti, kad jėgų bus iki pat galo, yra palaikyti fizinę formą. Kiekvienai savo – aš vaikščiojau ir lankiau jogą. Nėščiųjų jogos kursai buvo siūlomi ir centro patalpose. O pasivaikščiojimai kartu su vyru padovanojo dar ir saulės dozę, vitamino D šaltinį kūdikiui.

Žinojimas, kad atsakomybė tenka man, atidžiau paanalizavau savo buvusius gimdymus ir palyginau su mamos patirtimi. Išmokau, kad ne gydytojo reikia klausti, ką daryti ir kas vyksta, o išklausinėti, kaip gimdė mama, nes gimdymas perduodamas per moterišką liniją. Mano mama gimdė labai ilgai, sąrėmiai ją kamavo ištisas tris paras, o atsidarymas vyko lėtai. Taip pat ir mano sesė. Iš tiesų tai šiokia tokia patologija – gimdos kaklelis gan ilgai išlieka kietas ir uždaras. Greičiausiai tai hormono oksitocino deficitas. Mamos istorija kartojosi ir du pirmus mano gimdymus.

Suprantama, ir trečiąjį, tik… šįkart aš buvau praėjusi specialų akupunktūros kursą. Prieš pat gimdymą akušerė-akupunktūristė ėmė stimuliuoti gimdos kaklelio atsidarymą dar ir masažu. Tad dar iki pirmųjų sąrėmių atsidarymas buvo 3 cm. Sako, kad oksitocino gamybą skatina ir mylėjimasis. Verta pabandyti.

Kad nesuplyštume

Šiek tiek apie gimdos kaklelį. Pirmąjį sykį mane, liaudiškai tariant, „kirpo“, kad „neplyščiau“, o antrąjį nekirpo ir beveik „neplyšau“. Ėmiau domėtis, klausinėti, kaip čia likus visai sveikai. Radau aliejų, kuris padidina odos elastingumą ir yra specialiai pritaikytas naudoti šiam tikslui – suminkštinti gimdos kaklelį. Instrukcijoje siūloma kuo giliau pasitepti po maudymosi, o akušerė mirktelėjusi patarė paprasčiau – gausiai pamasažuoti būsimojo tėvo pasididžiavimą, o jis atsilygindamas labai giliai pamasažuos jūsų gimdos kaklelį. Tokiam užsispyrusiam ir kirptam-siūtam, kaip manasis, tai veikiausiai išėjo į naudą. Mano močiutė pasakojo, kad tokias procedūras kaime, kur apie jokius plyšimus negirdėta, visoms moterims prieš gimdymą pribuvėja atlikdavo tiesiog su pašildytu aliejumi.

Neskubėk ir būsi pirmas

Dar šiek tiek apie jėgas ir jų taupymą. Prasidėjus sąrėmiams trečią valandą nakties kurį laiką dar bandžiau ilsėtis lovoje, paskui supau pilvą po labai šiltu dušu, galiausiai lingavau klubus į taktą ramiai muzikai, o kai sąrėmiai tapo dažni ir reguliarūs, pažadinau akušerę, vyrą ir vaikus. Brolius nuvežėm į mokyklą ir darželį, o patys atvažiavom į centrą gimdyti 7:30 val. Pasisekė, kad apie pietus jau buvome namie su mažuoju, ir vyras ramiai pasiėmė vaikus iš draugų.

Praktinė eiga

3 val. – prasidėjo sąrėmiai, lova;

4 val. – ilgas karštas dušas;

6 val. – klubų sukimas, lingavimas, šokis, asanos;

7:30 val. – atvykimas gimdyti, dušas, vaikštinėjimas, atsidarymas 3 cm;

8:00 val. – šilta vonia, pokalbiai apie viską ir nieką su akušere;

8:15 val. –  sąrėmiai aktyvėja, atsidarymas vis dar 4 cm;

8:30 val. – sąrėmiai intensyvūs, gimdos kaklelis vis dar per pusę kietas ir storas, atsidarymas 5–6 cm, vonioje pašildomas vanduo, tuo metu tenka išlipti ir patirti vieną baisų „sausą“ sąrėmį…;

8:45 val. – į sąrėmius jau tikrai sunku nekreipti dėmėsio, atsidarymas 8 cm;

9:00 val. – galingi sąrėmiai, karščio bangomis siekiantys šlaunis ir beveik kelius, paskutiniai 2 cm pasiduoda;

9:15 val. – prasideda stangos, 3 stūmimai klūpint įsitvėrus vonios krašto, įrėmus kaktą į krumplius;

9:30 val. – gimsta mano trečiasis vaikas, fotografavimasis;

9:35 val. – virkštelės kirpimas, dušas vonioje, vaikas su tėčiu keliauja į lovą;

9:40 val. – persikėlimas į lovą, placentos užgimimas;

9:45 val. – pirmas maitinimas;

10:00 val. – mama ir vaikas miega, tėtis žiūri teliką;

12 val. – akušerė pasiūlo pavalgyti, nusiprausti ir pailsėti;

12:30 val. – vyr. akušerė apklausia ir patikrina;

13 val. – sutvarkomi popieriai, sutariama vizitacija namuose, paskiriamas laikas vaiko patikrai ligoninėje, praktinės informacijos suteikimas;

14 val. – atsisveikinimas ir išvykimas namo.

Mažylis. Rubrika Gimtis