Grynas oras, saulės vonios, grūdinimas… Skamba taip gražiai! O kitoj sūpynių pusėje juokiasi varvanti nosis, raudona gerklė ir temperatūra. Kur tiesa? Kaip auginti vaiką stiprų, kad galėtų vėsioje Baltijoje braidyti tiek, kiek nori, o ne tiek, kiek išlaiko pavargusios nuo nuolatinių ligų ir antibiotikų mamos nervai.

 

Ar žinojote, kad esama vaikų darželių, kuriuose vaikai ištisas dienas leidžia lauke? Jie ten žaidžia, yra lavinami, valgo. Kad yra tokia šalis, kur visuose darželiuose vaikai nuo metukų miega visada tik lauke. Ir kalbame ne apie šiltuosius kraštus, o apie šiaurietišką Norvegiją, kurioje sniego daug, o žiema trunka pusmetį. Atspėkite – vaikai ten serga dažniau ar rečiau?

Sustiprėjo ne tik fiziškai

Jurgita Bagdonienė, bibliotekininkė, Norvegijos mieste Haugesunde auginanti tris vaikus. Šeima mėgsta leisti laiką gamtoje ir ilgus pasivaikščiojimus. Vidurinioji Patricija lanko vadinamąjį lauko darželį. Praėjusį rugpjūtį, po šeimos atostogų grįžę namo, tėvai rado žinutę iš darželio, kad jų Patricija keliama į lauko grupę. Tai reiškia, kad vaikai darželio patalpose tik pasideda atsarginius daiktus, o visą dienos laiką leidžia lauke: žygiuose, parkuose, prie jūros, miške. Jurga sunerimo: Patricija daug sirgo, nebuvo fiziškai labai ištverminga ir apskritai nemėgo iškylų, darganos, o išėjus pasivaikščioti visada pirmoji prašydavosi namo. Nepasitikėti pedagogų sprendimu lyg ir nebuvo pagrindo: tą darželį lankė visi Jurgos vaikai ir ji visada buvo patenkinta. Darželis tradicinis, netradicinė tik viena grupė – vadinamoji lauko. Jurga nedelsiant susisiekė su naujos grupės pedagogu bei pasiūlytu tėveliu iš tos grupės. Ganėtinai nustebo sužinojusi sprendimo kelti Patriciją į lauko grupę priežastis. Pasirodo, lemiami veiksniai, lėmę tokį sprendimą, ir buvo ištvermės trūkumas (dėl silpno raumenyno, pedagogų nuomone, mergaitei buvo sunkūs ilgesni žygiai pėsčiomis), vengimas būti lauke, taip pat didesnis kontakto su suaugusiaisiais poreikis (toje grupėje vienam auklėtojui tenka mažiau vaikų). Taip pat išgirdo, kad kiti tėveliai džiaugiasi pakliuvę į šią grupę ar patys ją renkasi. Nutarusi pabandyti Jurga liko labai patenkinta savo sprendimu. Per metus Patricija tapo daug stipresnė fiziškai, ištvermingesnė, akivaizdžiai pagerėjo mergaitės koordinacija. Šeimos žygiuose ji ėmė prilygti broliui Audriui ir nustojo skųstis. Ji tiesiog priprato prie fizinio krūvio, išmoko saugotis ir pasirūpinti savimi, atrado buvimo lauke žiemą ir vasarą malonumus. Negana to, ėmė daug labiau pasitikėti savimi, tapo savarankiškesnė. Sveikame kūne – sveika siela, kaip sakoma… Patricija nustojo taip dažnai sirgti peršalimo ligomis, o ir viena kita pasigauta sloga nenukeliavo giliau.

Ne cukrinė – neištirps

Birutė Stankūnienė, Osle dirbanti medikė, prisipažįsta, kad lauke su vaiku laiko leidžia per mažai. Tačiau jos dukrytė Amelija taip pat lanko lauko darželį. Birutė teigia net nesvarsčiusi tokios darželio grupės privalumų ir trūkumų, nes jis buvo labai arti. Tai visai kita ugdymo sistema – pedagogai išnaudoja gamtą, rinkdamiesi priemones, tad tradiciniai žaidimai bei užsiėmimai (pvz., piešimas ant popieriaus lapo ar skaitymas) užima tik dalį viso ugdymo laiko. Darželyje tokia grupė viena ir vieną dieną per savaitę vaikai susikeičia su viena vidinių grupių bei žaidžia patalpoje. Žinoma, ir tą dieną ne mažiau kaip tris valandas vaikai praleidžia lauko žaidimų aikštelėje. Amelija nuo gimimo sirgo retai ir lengvai, tad Birutė neišgyveno dėl šalčio ar lietaus. Užbėgdama už akių abejonėms, papurtė galvą: ne cukrinė – neištirps.

Grynas oras dar nė vieno vaiko nesusargdino. Bet kuris medikas tai patvirtins. Sergama, nes užsikrečiama nuo kitų vaikų, bet lauke juk rizika daug mažesnė. Ką tikrai verta apgalvoti kiekvienai mamai – tai tinkamą vaiko aprangą kiekvieną metų sezoną. Drabužiai turi būti patogūs, nevaržyti judesių, batai lengvi ir tvirti, nepraleisti drėgmės. Mergaitei neturi būti vėsu, ypač kojoms, bet ir nekaršta. Kai nuolatos vyksta žygiai ir iškylos, vaikas daug juda, ypač svarbu natūralios medžiagos, praleidžiančios orą ir sugeriančios drėgmę. Amelija yra labai judri, smalsi ir iš prigimties “laukinė“, kaip ją vadina mama. Nuo pat mažumės jai reikėjo būti lauke, tyrinėti gėlytes ir vabaliukus, skinti varveklius, braidyti po balas, o namie ji tiesiog netilpdavo. O čia visas miškas – viena didelė žaidimų ir atradimų aikštelė. Tai labai tinka ir mergaitei, ir veikliai bei daug dirbančiai Birutės šeimai.

Moteris pripažįsta, kad vakare ar savaitgalį dažnai tenori ištiesti kojas ir pailsėti, tad bent negraužia sąžinė, nes žino, kad gryno oro Amelija gauna į valias. Birutė pabrėžia būtent “gryną orą“, juk lauke nebūtinai kvėpuojame švariu neužterštu oru. Todėl tokių lauko grupių niekas nesteigia miesto centre, šalia judrių gatvių. Paprašyta pasidalyti mintimis apie poveikį sveikatai, Birutė pamini mergaitę iš Amelijos grupės, kuri sirgo ir serga dažnai, negana to, paprastai ligos komplikuojasi. Tad grynas oras savaime negydo, tai nėra panacėja. Tačiau jei reikėtų rinkti darželį antram vaikui, Birutė nedvejodama teiktų pirmenybę būtent tokiam – lauko ir didesnės laisvės ugdymo įstaigai.

Atsparumas ligoms, vikrumas, pasitikėjimas savimi, ištvermė – skamba viliojamai. Tačiau dažnai tikrovė būna kita – vos mūsų sveikas ir nesergantis vaikas iškeliauja į darželį, kur gana mažai būnama lauke, prasideda varginantis maratonas: savaitė darželyje ir dvi namie. Galva skyla pusiau nuo senų močiutės receptų, sumaišytų su imunitetą stiprinančiais preparatais iš vaistinės. Ar yra kelias iš šios aklavietės?

Pasidalyti savo pastebėjimais ir apibendrinti tiesas bei mitus apie Jo Didenybę Gryną Orą ir jo antipodą Peršalimą sutiko vaikų ligų gydytoja Audra Leipuvienė, jau išauginusi dvi dukras ir turinti mažą anūkėlę.

Grynas oras – kasdienybė, o ne prabanga

Lauko darželis – puiki idėja. Medikė pritartų tokiam ir Lietuvoje, rekomenduotų dažnai sergančiam vaikui. Šviežias, grynas oras yra būtinas tiek sveikam vaikui, tiek ligoniukui. Visur ir visada kartojama, kad reikia dažnai ir gerai vėdinti kambarius, ypač kai vaikas serga. Žinoma, to nepakanka, reikia būti lauke kiekvieną dieną. Bent kelios valandos gryno oro ir judėjimas kasdien yra pirmasis patarimas visoms mamoms. Aktyvus lavinamasis judėjimas, judrūs žaidimai veikia gilų kvėpavimą ir gerą plaučių ventiliaciją, taip pat didina jų tūrį. Be abejonės, gydytoja pritaria minčiai apie švarų orą, bet kartu diskretiškai užsimena, kad ir miegamųjų rajonų kieme vaikui yra naudingiau nei kambaryje tarp naujausių žaislų kartu su mama, tarškinančia kompiuterio klaviatūrą. Arba dailiame vežimėlyje balkone, kuris, ko gero, dar ir įstiklintas… Dar vienas patarimas – eiti į lauką su dar sergančiu, bet jau nekarščiuojančiu ir energingu vaiku. Tai ne tik paspartins sveikimą, bet ir stimuliuos apetitą. Tas pats pasakytina apie vonios procedūras – mitas, kad sergančio vaiko negalima maudyti. Tikrai galima ir reikia, bet kiek ir kada, geriausiai nuspės vaiką jaučianti mama, nes kiekvienas atvejis yra individualus.

Nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga

Pediatrė pataria mamoms atidžiau apmąstyti, kaip rengia vaiką. Ne tik rinktis kokybiškus audinius, medžiagas, bet visų pirma įvertinti, kiek vaikas juda, ir neaprengti jo per šiltai, nes suplukęs jis kaip tik gali peršalti. Kojoms turėtų būti šilta ir sausa, tačiau mitas, kad reikia apmūturiuoti kaklą šaliku ar būtinai dėvėti kepurę. Tai priklauso nuo temperatūros ir to, kaip apsirengęs vaikas jaučiasi patogiai. Tiek rankas, tiek skruostus pasaugoti reikia dėl odos, nušalus vieną sykį ji tampa jautresnė ir raudonuoja. Tačiau su peršalimu tai neturi nieko bendra. Ar vaikui nešalta, parodo ne rankos ir ne nosis, o sprandas – kyštelėjus ranką, ten turi būti maloniai šilta, bet ne karšta, šlapia ir ne vėsu. Mitas ir tai, kad šiuolaikinės madingos panelės plikais juosmenimis ir trumpais sijonėliais būtinai peršals vėsesnę dieną. Tai netiesa, nors sušalti, peršlapti ir šitaip toliau būti lauke yra blogai. Bet jei apranga tinkama, mamai ir vaikui smagu, kodėl nepabraidžius po balas. Jei oras atrodo prastas, galima išeiti trumpam, jei labai spaudžia žiemys, galima iškišti nosį kelis kartus. Gydytojos manymu, dažniau pačios mamos arba auklėtojos nenori eiti laukan, o vaikai mielai sutinka visus metų laikus ir jų atnešamus šlapius, snieguotus ar purvinus džiaugsmus.

Nosiai drėgmė patinka

Nei lietus, nei šaltukas nėra nei pavojinga, nei vengtina. Štai, pavyzdžiui, mamų neabejotinai nemėgstamas drėgnas oras nosies gleivinei yra palankus. Susergama, kai imuninė sistema reaguoja vangiau. O kur yra išorinis imuninės sistemos barjeras? Tai mūsų nosis, kuriai labai kenkia sausas oras. Patalpose, kur oras šildomas, o langai aklinai uždaryti, nosies gleivinė išsausėja ir neatlieka savo apsauginės funkcijos. Juk pastebime, kad išėjus į drėgną šaltą orą užsikimšusi nosis ima palaimingai kvėpuoti. Tad net ir ne medikui akivaizdu, kad tokios sąlygos kvėpavimo takams yra geresnės nei šilti namai.

Imuniteto žabangai

Reziumuojant norėtųsi aptarti vaiko imuninės sistemos ypatumus. Kūdikio ši sistema dar ne iki galo išsivysčiusi ir yra palaikoma antigenų, gautų iš motinos gimstant ir su mamos pienu žindant. Imunitetas sparčiai vystosi iki pat mokyklinio amžiaus, todėl imuninė sistema gali labiau reaguoti į išorinius dirgiklius, t.y. vaikas dažniau serga peršalimo ligomis. Žinoma, sutampa keli veiksniai. Neretas vaikas būtent tokio amžiaus eina ar pradeda eiti į darželį ir pirmą kartą gyvenime susiduria su naujais virusais ir bakterijomis. Tai tikras iššūkis ir daug darbo imuninei sistemai – tą ir patiria daugelis. Jei vaikas neužsigrūdinęs, paprastas peršalimas komplikuojasi rimtesnėmis ligomis, o tai savo ruožtu lemia dar dažnesnes ir ilgiau trunkančias ligas. Tačiau labai dažnai iki mokyklos daugeliu ligų persergama. Persirgti kartu reiškia, kad imunosistema prisitaiko ir sutvirtėja, galima sakyti, užsiaugina raumenis. Svarbu  nepersistengti intensyviai stiprinant imunitetą – tereikia grūdinti vaiką, o vartoti imunostimuliatorius, kaip ir visus vaistinius preparatus, maisto papildus ar vitaminus, reikia tik tuomet, kai žinoma, kad imunitetas nusilpęs ir organizmui būtent jų trūksta, o ne visiems, juo labiau profilaktiškai. Imuninė duobė laukia ir prasidėjus brendimui. Priežastys kitos, bet receptas išlieka tas pats – grūdinimasis, grynas oras ir judėjimas.

 

Žurnalas Mažylis, 2010 m. spalis

Pagrindinė tema: Gryno oro ABC