Požiūris į vaikų auginimą, pradedant nuo nėštumo savaičių pilvelyje, yra plati ir plačiai aptariama tema. Visada aktuali. O viena didžiausių šių dienų aktualijų – natūralus auginimas, t.y. tokia pogriežtė orientacija, tikrai žinoma visoms mamoms. Natūralistai išlaisvino mamas iš žindymo kas keturias valandas, nuomonės, kad kūdikiams sveika parėkti bei negalima jų lepinti tėvų artumu, ir netgi iš gimdymo gulint ant aukšto stalo, primenančio ginekologinę kėdę. Taip pat būtent natūralistai atgrasė nuo žinduko, mišinuko, vaikštuko ir net sauskelnių.

Intuicijos galia

Kiekviena, pamačiusi dvi juosteles, tą lemtingą rytą įšoka į neišmatuojamą vandenyną teorijų, praktikų, filosofijų, metodikų bei mokyklų. Kelrodės žvaigždės visoms mamoms tos pačios –  sveika ir natūralu, tačiau rasti tą teisingąjį kelią iki jų anaiptol nėra paprasta. O dar tie gan primygtiniai raginimai pasikliauti savo motiniška intuicija ir spinduliuoti tik teigiamą energiją bei emocijas. Tai kartais tampa išties neįmanoma misija, vis dėlto būtent mamos vidinis balsas ir nusiteikimas turi lemiamos reikšmės einant motinystės keliu.

Paprasčiau tariant, reikia laikytis sveiko proto ir savo galvos bei suvokti, kad visa tai, ką perskaitome, pamatome, išgirstame ar kitaip sužinome, yra tik patarimai, o ne nurodymai. Sprendžia juk pati mama, nebent tai medicininiai klausimai, kai privaloma paisyti gydytojo rekomendacijų. Ir pasikliauti reikia būtent savo sprendimais, net ne partnerio, kad ir kokia gera atrama jis būtų, kontaktas su vaikiuku pačioje pradžioje stipriausias yra mamos.

Motinystė ir visa jos vidinė struktūra – hormonai, instinktai, įžvalgos, intuicija – savyje turi didelį energinį užtaisą. Moteris tampa be galo stipri, neįtikėtinai išmintinga, jos kūnas diktuoja tikrų tikriausias tiesas – tai geriausias laikas pasitikti savo moterišką prigimtį visu grožiu, visa apimtimi ir pasidžiaugti išties nuostabiais procesais.

Kai kuriose šalyse, taip pat ir Norvegijoje, dažni viso medicininio personalo posakiai yra: “Jūs mama, todėl jūs žinote geriausiai“, “Jūsų žodis yra lemiamas“, “Gydytojas tik diagnozuoja ir pateikia rekomendacijas, jis yra šalia, bet gydo mama“. Ir tai yra tikra tiesa, kurią, patinka ar ne, teks sukramtyti ir praryti. Bet kurioje pasaulio šalyje už savo vaiką ir jo gerovę bei sveikatą atsakingi tėvai.

 

Nėštumas be medikų ir vaistinės

Lietuvėms tai būtų sunkiai suvokiama. Bet pradėkime nuo pradžių. Nuo dviejų testo juostelių prasidėjęs maratonas, ko gero, tęsis vaistinėje įsigyjant folio rūgšties, jei to nebuvo padaryta anksčiau. Vaistinė taps gana populiaria vieta, tačiau būtent medikamentai gana ilgam išbraukiami iš būsimos motinos kasdienybės. Neretai būna sunku, nes mes jau net paprasto peršalimo neįsivaizduojame be piliulių. Geroji naujiena ta, kad dažnai ir be vaistų, pasirodo, puikiai galima pasveikti.

Vaistų, net ir homeopatinių, nerekomenduojama gerti. Tai oficiali medikų nuomonė. Žinoma, visada yra atvejai, kai tai būtina, tačiau jei kalbama apie normalų nėštumą ir sveiką moterį, tai net ir sinusitas gydomas tiesiog nosies plovimu jūros vandeniu ir didesniu skysčių kiekiu. Netikite, kad negalima be antibiotikų? Bet tai išbandytas faktas, kaip ir gerklės skausmo nugalėjimas lediniu vandeniu ir šaltu dušu. Taip taip. Net ir nėščioms tai pasiūloma.

Dažniausiai negalavimams įveikti nereikalingas ir gydytojas. Kilus kokiam klausimui, jam užtenka paskambinti. Ir tik jei bėda staigi ir rimta, važiuojama į greitosios priimamąjį. Taip pat ir su vaikais. O nėščiosios ten paprastai lankosi pas akušeres, o ne gydytoją, nors galima rinktis ir jį, tiesiog retai taip elgiamasi.

Pirmas vizitas pas mediką rekomenduojamas apie 12 savaitę, t.y.  jau prabėgus pirmam trimestrui. Na, pirmakartė greičiausiai atbėgs anksčiau, tačiau tai labiau psichologinis aktas. Pirmasis trimestras yra labai svarbus, tačiau medikų vaidmuo čia labai menkas. O štai vidinis nusiteikimas – esminis. Geros mintys, teigiamos emocijos, daugiau miego, gryno oro, fizinis aktyvumas bei paprasta ir puiki “penkių“ taisyklė (penki mėgstami vaisiai arba daržovės kasdien vietoje nėščiųjų vitaminų) – štai ir visa priežiūra. Na, dar folio rūgštis ir žuvų taukai, be kurių Norvegijoje – nė žingsnio.

 

Nesusitelkti į patologiją

Ultragarso tyrimas atliekamas tik kartą per visą normalų nėštumą – apie 20 savaitę. Apsilankymai pas akušerę kas mėnesį vyksta tik paskutinį trimestrą, nors jei kyla  klausimų ar yra nusiskundimų, galima skambinti ir ateiti dažniau. Svarbiausia – gera moters nuotaika ir vidinė būsena. Dažnai kartojama: “Jei kas bus blogai – tikrai pajusi“. Ir tai tiesa – dažniausiai organizmas praneša pats, todėl sveikai moteriai normalaus nėštumo metu neverta pernelyg nerimauti, tiesiog reikia mėgautis gyvenimu. Norvegės nėra statistiškai sveikesnės nei lietuvės, tačiau nesusitelkiama į patologiją ir nesureikšminamas mediko vaidmuo. Moteris šiuo atveju yra pati atsakinga ir gali pasirūpinti savimi. Net ir į dekretines Norvegijos gyventojos išeina iki termino likus tik trims savaitėms. Niekas nemano, kad tai sunku. Juk viskas taip natūralu.

 

Akupunktūra ir… spinduliavimas

Jei nesiseka atsikratyti nerimo ar vargina kokios nors bėdos, galima pasitelkti papildomus stimulus. Pavyzdžiui, akupunktūra padeda esant nugaros skausmams, nuovargiui, nerimui, taip pat padeda pasirengti gimdymui. Pernai PSO buvo atliktas išsamus tyrimas, kurio metu paaiškėjo, kad po tokio parengimo pagerėja trys gimdyvių rizikos rodikliai: sumažėja pernešiojimo atvejų, vadinamoji atsidarymo fazė ir visas gimdymas vyksta greičiau ir sklandžiau, o gimdyvė daug greičiau atsigauna po gimdymo.

Dar vienas mano nepakartojamas atradimas – spinduliavimas. Taip vadinami ištiesti delnai (nesugniaužti pirštai), lygi kakta ir šypsena. Skamba mistiškai, bet tai veikia. Žinoma, nėra lengva koncentruotis į tokius dalykus, kai suima skausmas, bet jei šalia partneris – tai gali būti jo užduotis: glostyti surauktą kaktą, pūsti į suspaustus delnus ir savo šypsena kviesti nusišypsoti savo moterį. Fantazija neribojama…

 

Fizinis aktyvumas

Dar vienas svarbus veiksnys sveikai nėščiajai normaliai pagimdyti – fizinis aktyvumas. Masažai nerekomenduojami, bet baseinas, mankšta, joga yra nuostabi patirtis, nuskaidrinanti sielą ir palengvinanti kūną. O kartu neleidžia per daug priaugti, užsistovėti skysčiams. Žinoma, ir parengia gimdymui, juk tai didelis fizinis išbandymas, kuriam reikia nemažai jėgų. Gan dažnai tenka išgirsti, kad cezario pjūvis buvo atliktas, nes gimdyvė visiškai neteko jėgų ir pasiekus stūmimo fazę jau nebegalėjo padėti vaikeliui. To tikrai galima išvengti, jei nesama kokių nors patologijų ar medicininių indikacijų. Jei joga ar kiti mankštos variantai nepatinka, pakanka tiesiog reguliariai išeiti pasivaikščioti. Ilgais maršrutais ir kasdien.

Tik nepradėkite staiga ir visa jėga. Jei anksčiau nesportuota, reikėtų imtis iš lėto ir vis didinti krūvį. Visai nesvarbu, kad kitos daugiau padaro, kad tuokart neatrodo sunku. Nežinia, kaip tai gali paveikti vaisių. Žinoma atvejų, kai intensyvus jogos savaitgalio kursas taip suaktyvino ir išjudino kūdikį, kad jis ėmė ir pakeitė padėtį: anksčiau kurį laiką taikiai ir taisyklingai įsitaisęs galvyte žemyn, gali nuspręsti apsiversti. Atsargumas yra dar viena nėščiosios vertybė.

 

Klinikos – normalios, o ne natūralios

Norvegijoje natūralistinės gimdymo klinikos kuriasi prie kai kurių ligoninių, yra jų ir privačių. Jos – visavertė sveikatos apsaugos dalis. Moteris yra laisva rinktis, tai pabrėžiama visoje gausioje dalomoje literatūroje. Įdomu, kad natūralistinių klinikų akušerės, kalbėdamos su nėščiąja ir ruošdamos ją gimdymui, dažniau vartoja žodį “normalus“, o ne “natūralus“. Natūralistinio požiūrio raktas – žiūrėti į nėštumą ir gimdymą kaip į normalius gyvenimo procesus. Tai, kas gamtos visiškai sutvarkyta ir ką moteris tikrai gali. Net ir be jokios pagalbos! Na, kol jos tikrai neprireikia. Natūralistinio gimdymo šalininkai tiesiog susikoncentruoja į kaip, t.y. to normalaus proceso kokybę.

Išsilaisvinti iš skausmo išmokstama

Pabrėžiamas dviejų žmonių – partnerių – bendras veikimas. Jei akušerės įsikišimas nėra būtinas, ji tik stebi, o jau per pačią išstūmimo fazę aktyviai dalyvauja ir priima kūdikį. Visas kitas laikas kiek įmanoma labiau paliekamas partneriams, jie skatinami įsitaisyti patogiai ir elgtis laisvai. Tokiose klinikose nėra gimdymo lovų, tai tiesiog minkštos dvigulės. Vonia – dažnai siūlomas pasirinkimas. O pagrindinis dalykas, kad skausmui malšinti nevartojami jokie medikamentai. Nors netiesa – pagrindas yra moters nusiteikimas ir paruošimas gimdymui. Akušerės ar gimdyvės pagalbininkės, vadinamos “doula“ (Amerikoje ir Skandinavijoje spėriai populiarėjantis užsiėmimas), moko moterį pasitikėti savo jėgomis ir nugalėti natūralias, bet trikdančias baimes.

Lietuvoje per mažai kalbama apie gimdymą, kaip džiaugsmo ir pasitenkinimo aktą. Turbūt visi sutinka, kad būtent laimės, pasitenkinimo, džiaugsmo emocijų sklidinas visas nėštumo ir gimdymo procesas, bet kažkodėl visada pabrėžiamas ir išskiriamas būtent skausmas. Kančių moterys ima bijoti net nežinodamos, kiek ir kokios jos bus. O juk verta žinoti, kad skausmo slenkstis visų skirtingas ir yra moterų, gimdančių visai be skausmo.

Yra būdų perkelti dėmesį nuo skausmo į kitus potyrius ar veiksmus. Visa tai yra moteryje, tačiau išsilaisvinti ir atsipalaiduoti reikia išmokti. Tam galima ir reikia skirti paskutines nėštumo savaites. Tai vadinama aktyviu gimdymu. Kalbama apie psichologinį modelį, kai moteris ne pasiduoda jutimų (tarkime, skausmo) tėkmei, o aktyviai dalyvauja procese, valdo savo mintis, emocijas, galiausiai veiksmus. Labai svarbu sugebėti pailsėti tarp sąrėmių. Iki pat paskutiniųjų, kai tarpeliai mažės, trumpės ir galiausiai jų nebeliks. Vienas būdų – sąmoningai nepaleisti minčių siūlelio (galvoti, pavyzdžiui, apie tai, ką tuo metu išgyvena kūdikis įsčiose), išnaudoti pauzes ir taip taupyti jėgas pagrindiniam darbui. Susidūrusieji su joga išmoksta kvėpavimo technikos, pagal kurią sąrėmiai suskirstomi į kelias fazes pagal intensyvumą ir kiekvienai fazei pritaikomas skirtingas kvėpavimas nuo gilių įkvėpimų iki “lekavimo a la šunelis“. Yra ir daugiau būdų, tereikia pasirinkti artimiausią ir tiesiog išgyventi sąrėmius lengviausiu ir patogiausiu būdu, patirti juos kaip laiptelius susitikimo su vaikeliu link ir ryžtingai keliauti į šį nuostabų tikslą.

 

Vietoje epidūro

O be epidūrinės nejautros tikrai įmanoma apsieiti! Organizmas gimdant išskiria didžiulį kiekį oksitocino, kuris ne tik sukelia gimdos susitraukimus, bet yra ir tas pats laimės hormonas, kuris veikia ir mylintis, patiriant orgazmą, artumą su mylimu žmogumi. Kartais jo suleidžiama, jei gimdymo veikla per lėta, tačiau geriausias būdas stimuliuoti jo gamybą – tai ramybė, saugumas, artimi žmonės šalia. Taigi gimdant oksitocino koncentracija kraujyje yra tokia didelė, kokios nebūna jokiu kitu gyvenimo momentu. Kadangi šis hormonas turi daugybę emocinių aspektų, moteris patiria ne kažką panašaus, o tikrą euforiją, kuri, suprantama, malšina ir skausmą. Beje, jei gimdant vartojami nuskausminamieji, sumažėja ir oksitocino gamyba.

Kai skauda, išsiskiria ir endorfinai – natūralūs organizmo nuskausminamieji. Tačiau jo išsiskiria daugiau, kai mama atsipalaidavusi. O tuomet endorfinai per placentą patenka ir vaikučiui – juk jam irgi skauda. Būtent todėl labai svarbu visos atsipalaiduoti mokančios technikos spinduliavimas, taisyklingas kvėpavimas ir kt.

Kvėpuoti neblogai išmoko besilaukiančiai porai skirtuose kursuose . Partneriai sužino, kaip ilgėjant ir stiprėjant sąrėmiams išmokti tam tikromis pozomis, judesiais, masažu juos palengvinti. Kaip atpalaiduoti visus raumenis per tarpus. Partneriui ir vėl tenka misija priminti gimdyvei neužgniaužti kvėpavimo ir sekti laiką. Padeda ir taškinis masažas, skausmą malšina šiltas vanduo, kai kas renkasi dušą. Akušerės vaidmuo – tinkamai parinkti laiką, kada lipti į vonią, nes visiškai numalšinti sąrėmių juk nereikia, nėra prasmės lėtinti procesą ir ilginti gimdymo laiką. Natūralaus, dar vadinamo aktyvaus, gimdymo propaguotojai taip pat pataria protingai išnaudoti pradžios sąrėmių laiką namie. Visų pirma neskubėti į gimdyklą, o kol įmanoma gulėkite lovoje, kai gimdymo veikla suaktyvėja, ramiai išsimaudykite duše, lėtai paniūniuodama ir linguodama. Iki pat gimdymo galutinės fazės tinka visi judesiai, kurie padeda vis arčiau gimdymo takų stumti kūdikio galvytę. Galima įsivaizduoti, kaip šiek tiek siaurokas žiedas maunamas ant piršto – tinka tokie pat judesiai, tik žiedas bus moters klubai.

 

Lina Baltrukonienė (tęsinys apie natūralų žindymą ir kūdikio fizinę raidą – kitame numeryje)

Žurnalas Mažylis, 2010 gegužė

Rubrika: Natūralus požiūris